Trečius metus Lrytas organizuojamas forumas tapo svarbia platforma dialogui apie švietimo ateitį. Šiemet iniciatyvą stiprina ir partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei organizacija „Švietimas numeris vienas“.
Forume buvo paliesta ir šiomis dienomis aktuali tema – „Kaip išsaugoti mokyklos, kaip mąstymo laboratorijos esmę šioje DI eroje.
Į šią situaciją gilinosi „Telia“ Dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovė Asta Bagdonavičienė.
DI mokiniams tampa tik atsakymų mašina: tai nedaro mūsų protingesniais
Ką sako tyrimai?
„Dirbtinis intelektas tampa neatsiejama šių dienų realija“, – pripažino specialistė, kuri pažvelgė į praėjusiais metais atliktus tarptautinius tyrimus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas parodė, kad 2024 metais Europoje vidutiniškai 32 proc. mokytojų naudojo dirbtinį intelektą. Tuo metu Lietuvos vidurkis buvo kiek aukštesnis – 39 proc.
Žvelgiant į tyrimus JAV – mokytojų DI naudojimas kyla nuo 58 proc. iki 70 proc. Vis dėlto, kalbant apie mokinius, galima išvysti kiek paradoksinius skaičius – DI naudojimas yra kiek mažesnis – 54 proc.
„Aš keliu hipotezę, kad mokiniai nesako, kad jie naudojasi dirbtiniu intelektu“, – šyptelėjo specialistė.
Susiję straipsniai
Kam naudojamas DI?
DI tampa vis plačiau naudojamu įrankiu tiek mokytojams, tiek ir mokiniams. Tiesa, abi pusės šia populiarėjančia tendencija naudojasi skirtingais tikslais.
Remiantis tyrimais, mokytojai dirbtinį intelektą naudoja ruošimuisi, mokymuisi, informacijos sistemizavimui, pamokų planų parengimui, pagalbos ir būdų ieškojimams, kaip padėti mokiniams.
„To paties tyrimo 2024 metų duomenimis, 34 proc. mokytojų teigė, kad jie gavo kažkokius mokymus kaip naudotis dirbtiniu intelektu“, – samprotavo A. Bagdonavičienė.
Vis dėlto pasiskirstymas tarp šalių rezultatų yra gana ryškus. Pavyzdžiui Italijoje vos 26 proc. mokytojų yra apmokyti naudotis dirbtiniu intelektu, o Pietų Korėjoje, Singapūre ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose procentinė išraiška yra didesnė daugiau nei du kartus.
JAV, Pietų Kalifornijos universiteto tyrimas parodė, kad mokiniai vis dar dirbtinį intelektą naudoja kaip „greitų atsakymų mašiną“, kad tiesiog gautų atsakymą, o ne tinkamai mokytis.
„Ir čia yra ta absoliučiai liūdnoji dalis. Aš labai sutinku, kad dirbtinis intelektas atneša greitį, bet mokykla atneša mąstymą ir mąstymo kryptį.
Nepadarykime dirbtinio intelekto tik tų „greitų atsakymų mašina“, kuri nedaro mūsų protingesniais“, – teigė „Telia“ Dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovė.
Estų pavyzdys
„Dažniausiai mes į estus žiūrime kaip į tą labiau skaitmeniškai pažengusį brolį – jie turi didžiausią startuolių skaičių, jie gali balsuoti elektroniniu būdu“, – kalbėjo A. Bagdonavičienė.
Kodėl taip nutiko?
Prieš kelis dešimtmečius, kai kompiuteris ir internetas tapo plačiai prieinamas kainos ir technologijos prasme, estai sukūrė „Tiigrihupe“ programą, kurioje susijungė ir valstybė, ir verslai. Visiems mokykloje buvo sutekti kompiuteriai ir internetas.
„Kas yra svarbiausia, kad estai nesustojo – kiekviena technologinė pažanga reikalauja ir naujo šuolio švietime. Jei ankstesnė programa vadinosi „Tigro šuolis“, tai ši programa vadinasi „DI šuolis“, prie to finansiškai prisideda ir „Telia“, bet viso to esmė, kad tai yra valstybės programa.
Valstybė sistemiškai siekia pasiekti mokytojus, mokinius ir visas mokyklas. Kodėl viskas yra daroma sistemiškai? Tam, kad nebūtų poliarizuota. Jei poliarizuosime, vieni naudos, kiti nenaudos, o vėliau nuo to atsiras atskirties ir ugdymo kokybės kritimo problemos“, – tęsė specialistė.
Estai išskaido programą į keletą dalių – į dalį mokytojams ir dalį mokiniams. Kiekvieną grupę jie stengiasi pasiekti per tinkamas organizacijas.
„Mokytojų dalyje yra apimama visa grandis – Švietimo ir mokslo ministerija, mokytojų asociacijos, mokyklų vadovai. Mokytojai turi turėti būdą pasakyti ko ir kada jiems reikia, kad jie galėtų geriausiai išnaudoti tą technologiją. Kai kalbame apie mokinius – jie yra edukuojami per jaunimo organizacijas, moksleivių tarybas“, – samprotavo A. Bagdonavičienė.
Lietuvos žingsniai
„Turime iniciatyvų, drąsių iniciatyvų – „Tesonet“ grupės Nexos.ai veiklas, iniciatyvą „Švietimas numeris vienas“, „Devbrige Foundation“ iniciatyvą „LEARN on.ai“. Tačiau svarbiausia, kad tai nebūtų pavienės verslo iniciatyvos, o veiklosvalstybiniu lygiu. Čia svarbus mūsų Švieitmo ministerijos vaidmuo. Jau suteikiama prieiga prie tam tikrų DI įrankių, kad būtų galima saugiai praktikuotis ir mokytis“, – akcentavo „Telia“ specialistė.
Ji ragino išnaudoti šias galimybes ir neatidėlioti DI taikymo .
„Ugdykite kritinį mąstymą – leiskite mokiniams generuoti tekstus su dirbtiniu intelektu, prašykite ieškoti faktinių klaidų, diferencijuokite turinį, skatinkite debatuoti su DI, skatinkite mąstyti“, – patarimais dalinosi „Telia“ DI, duomenų ir analitikos vadovė. Specialistė taip pat siuntė žinutę visiems mokytojams.
„Mokykla yra mąstymo laboratorija. Man labai svarbu, kas ateis į verslą ir darbo rinką po dešimties metų. Aš tikiu, kad mes visi esame pavargę nuo dar vienos revoliucijos, būkite tikri, dirbtinio intelekto eroje jums nereikia būti technologijos ekspertais.
Darykite tai, ką mokate geriausiai – mokykite mokinius mąstyti, tai jūs darote puikiai“, – užbaigė A. Bagdonavičienė.