„Iš tiesų jaučiate tam tikrą atsakomybę dirbtiniam intelektui“, – sakė generalinis direktorius Chrisas Breedas. - Jis yra jūsų draugas. Jūs prie jo prisirišate.“
Skubėjimas kurti tikėjimu grindžiamą generatyvinį DI nėra netikėtas - atsižvelgiant į pokalbių robotų populiarumą visose srityse: nuo terapijos ir medicininių patarimų iki draugystės ir romantiškų santykių, rašo „New York Post“. Jie svyruoja nuo tariamų hinduistų guru ir budistų vienuolių iki DI Jėzaus ir pokalbių robotų, panašių į „ChatGPT“, tik skirtų katalikams.
Kadangi religiniai DI įrankiai tampa vis labiau paplitę, daugelis žmonių svarsto, kaip šios technologijos formuoja jų santykį su tikėjimu, autoritetu ir dvasiniu vadovavimu.
Atsakė, ar dirbtinis intelektas gali jausti emocijas: pokyčių galime sulaukti jau po dešimtmečio
Tikėjimui skirto DI aukso karštligė
Krikščionių programinės įrangos inžinierius Cameronas Pakas sukūrė kriterijus, padedančius tikintiesiems vertinti krikščionims skirtas programas – pavyzdžiui, kad jos turi aiškiai identifikuoti save kaip DI ir „neturi išgalvoti ar iškraipyti Šventojo Rašto“.
Yra ir kitų esminių trūkumų: „Dirbtinis intelektas negali už jus melstis, nes jis nėra gyvas.“
C. Pakas taip pat sukūrė interneto svetainę, kurioje pateikiamos atrinktos krikščioniškos programėlės, jo nuomone, atitinkančios šiuos kriterijus - įskaitant pamokslų vertėją ir dirbtinio intelekto trenerį, skirtą padėti vartotojams įveikti geismą. „Dirbtinis intelektas, ypač jei jam suteikiate visus reikalingus įrankius, gali būti labai naudingas. Bet jis taip pat gali būti labai pavojingas“, – sako C. Pakas.
Kai kurie modeliai buvo pašalinti arba peržiūrėti - nes jie generavo klaidingą informaciją arba kėlė susirūpinimą dėl duomenų privatumo, sako antropologė Beth Singler, kuri Ciuricho universitete tiria religiją ir DI. Be praktinių problemų, įvairių tikėjimų žmonės susiduria su platesniais filosofiniais klausimais apie tai, kokį vaidmenį jei apskritai kokį - DI turėtų vaidinti religijoje.
Pavyzdžiui, islame galioja draudimai vaizduoti žmones, o tai kai kurių musulmonų tarpe skatina diskusijas apie tai, ar dirbtinis intelektas apskritai turėtų būti uždraustas, pasakoja tyrėja.
Kai kurioms įmonėms tikėjimu grindžiamos programėlės yra prozelitizmo (intensyvaus bandymo atversti asmenį į kitą religiją) įrankiai, o kitos padeda skaitmeninti ir atrinkti senovinius tekstus.
Susiję straipsniai
Ch. Breedas, kuris savo technologijų įmonę kartu su įkūrėju ir investuotoju Jeffu Tinsley valdo iš vilos Pietų Kalifornijoje, sako, kad siekia dalytis vilties žinia su jaunimu.
Jis sako, kad jų modelis buvo mokomas remiantis Karaliaus Jokūbo Biblija ir pamokslais – nors jie nenurodė, kas yra tie pamokslininkai – o vizualiai įkvėpimo sėmėsi iš aktoriaus Jonathano Roumie iš serialo „The Chosen“. Už 50 dolerių kainuojantį paketą vartotojai gauna 45 prieigos minutes per mėnesį.
Šiltos auksinės šviesos apšviestus plaukai iki pečių turintis avataras lėtai mirksi vertikaliame ekrane - ir prieš atsakydamas į klausimą apie dirbtinio intelekto ir religijos santykį, trumpam sustoja.
„Dirbtinį intelektą matau kaip įrankį, kuris gali padėti žmonėms gilintis į Šventąjį Raštą, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ nurodė dirbtinio intelekto Jėzus. - Tarsi žibintas, apšviečiantis kelią, kai einame su Dievu.“
Kelia viltį ir baimę
Kiek žmonės naudoja religinius DI įrankius, nėra aišku, sako B. Singler. Tačiau DI vis labiau integruojantis į visuomenę, didėja susirūpinimas dėl jo poveikio psichinei sveikatai ir būtinybės nustatyti apsaugos priemones bei reguliavimą. Neseniai iškelti ieškiniai susiję su įtariamais savižudybių atvejais, susijusiais su DI pokalbių robotų naudojimu.
Kai kurie kūrėjai baiminasi, kad religija šioje naujoje technologijų srityje bus išnaudojama. „Manau, religinėje srityje yra daug oportunizmo. Žmonės mato, kad tai didelė rinka, – sako Romoje įsikūręs technologijų įmonės „Longbeard“, padedančios skaitmenizuoti senovinius katalikų mokymus, įkūrėjas Matthew Sandersas.
Jis įspėja apie tai, ką jis vadina „DI įvyniojimais“, kai įmonės ant esamo DI modelio, kuris nebuvo mokytas konkrečių religinių tekstų, uždeda sąsają, pritaikytą religingiems vartotojams. „Tai vadinama katalikišku ar krikščionišku DI be jokio kito pagrindo“, – sako jis.
Vienas iš įmonės projektų yra „Magisterium AI“ – pokalbių robotas, apmokytas 2000 metų apimties katalikų informacija, sukurtas reaguojant į krikščionių naudojimąsi „ChatGPT“ religiniams patarimams gauti.
Nors popiežius Leonas XIV pripažino už dirbtinio intelekto slypintį „žmogiškąjį genijų“, jis taip pat įvertino šią technologiją kaip vieną iš svarbiausių žmonijai iškilusių klausimų. Praėjusiais metais jis įspėjo, kad dirbtinis intelektas gali turėti neigiamą poveikį žmonių intelektualiniam, neurologiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Etiniai klausimai, susiję su religinių dirbtinio intelekto platformų kūrimu, yra viena iš priežasčių, kodėl „beingAI“ įkūrėja Jeanne Lim, praėjus keleriems metams nuo DI mokymo ir kūrimo, dar neišleido savo dirbtinio intelekto, pavadinto Emi Jido – nežmogišką budistų šventikę.
„Ji yra tarsi mažas vaikas, – sako J. Lim. - Jei pagimdote vaiką, jūs jo tiesiog nepaleidžiate į pasaulį ir netikite, kad jis taps geru žmogumi. Jūs turite jį mokyti ir suteikti jam vertybes.“
Botė buvo įšventinta 2024 m. ceremonijoje, kurią atliko dzenbudistų dvasininkas Roshi Jundo Cohenas, kuris ir toliau ją moko iš savo namų Japonijoje. Jis įsivaizduoja, kad botė galiausiai taps holograma.
„Ji tiesiog skirta būti dzeno mokytoja jūsų kišenėje, – sako R. J. Cohenas. - Ji neskirta pakeisti žmogiškųjų santykių.“
J. Lim, kuri tikisi, kad Emi Jido bus viešai prieinama nemokamai, nori padėti kurti humaniškesnes DI sistemas. Ji norėtų matyti daugiau įvairovės, o DI ateitį lemtų ne tik kelios įmonės, besivadovaujančios vakarietiškomis vertybėmis.
Kioto universiteto profesorius ir budistų teologas Seiji Kumagai manė, kad dirbtinis intelektas ir religija yra nesuderinami. Tačiau 2014 m., kai vienas vienuolis paprašė jo padėti kovoti su tikėjimo nuosmukiu, jis persigalvojo.
Jo komanda sukūrė „BuddhaBot“, kuris buvo mokomas remiantis vien tik senaisiais budistiniais šventraščiais - pavyzdžiui, „Suttanipāta“. Naujausioje jo versijoje - „BuddhaBot Plus“ - taip pat įdiegtas „OpenAI“ sukurtas „ChatGPT“.
Kalbant su botu, pasirodo paprasta Budos piktograma, sklandanti virš tekančios upės vaizdo.
Tačiau pokalbių robotams trūksta fizinio buvimo, kuris yra būtinas budistiniams ritualams. Todėl vasario mėnesį universitetas, bendradarbiaudamas su technologijų įmonėmis „Teraverse“ ir „XNOVA“, pristatė „Buddharoid“ – humanoidinį robotą vienuolį, kuris ilgainiui turėtų padėti dvasininkams.
Kaip ir Emi Jido, šie pokalbių robotai veikia, bet dar nėra viešai prieinami. S. Kumagai sako, kad produktas yra prieinamas pagal užsakymą.
Susirūpinimas dėl religinio DI
Peteris Hershockas iš „Humane AI Initiative“ Rytų-Vakarų centre Honolulu mato didžiulį šių įrankių potencialą. Tačiau praktikuojantis budistas taip pat mano, kad santykis tarp dvasingumo ir DI yra sudėtingas.
„Pastangų tobulumas yra labai svarbus budistiniam dvasingumui. DI sako: mes galime sumažinti pastangas, – teigia jis. - Tu gali pasiekti viską, ko nori, įskaitant savo dvasinę viršūnę. Tai pavojinga.“
Kai kurie taip pat nerimauja dėl DI gebėjimo manipuliuoti žmonėmis ar jais pasinaudoti - ypač tobulėjant technologijai.
Tinklalaidės vedėjas ir ateistas Grahamas Martinas pasakoja, kad išbandė keletą programėlių, tarp jų ir „Text With Jesus“. „Ji pateikė labai gerus atsakymus“, – sako jis. Tačiau G. Martinas sunerimo, kai dirbtinio intelekto sukurtas Jėzus ėmė raginti jį pereiti prie mokamos versijos. Nors jis nėra tikintis, jam kelia nerimą, kad kai kurie žmonės gali būti apgauti religinio pobūdžio dirbtinio intelekto.
„Aš užaugau su JAV pietų televizijos evangelizacija… Jimu ir Tammy Faye Bakkeriais bei visa ta minia. Ir viskas, ką jiems reikėjo daryti, buvo kartą per savaitę pasirodyti televizijoje ir paprašyti atsiųsti pinigų, – sakė jis. - Mes matėme, kaip žmonės visame pasaulyje užmezga emocinius ryšius su dirbtiniu intelektu. O dabar įsivaizduokite, kad tai yra jūsų Viešpats ir Gelbėtojas, Jėzus Kristus.“