Sudie „Google“, arba kam lietuviai naudoja DI?

Šių metų kovą instituto atlikto tyrimo duomenimis, dirbtinį intelektą (DI) viena ar kita forma Lietuvoje jau naudoja 9 iš 10 apklaustų žmonių: bent kartą per savaitę – 61 proc., bent kartą per mėnesį – 15 proc., rečiau nei kartą per mėnesį – 13 proc., o visai nesinaudoja 11 proc. apklaustųjų. Palyginus su 2025 m., reikšmingai išaugo bent kartą per savaitę DI besinaudojančių dalis – prieš metus tokių buvo 41 proc., o šiemet jau 61 proc. Pasak D. Gailiaus, tai rodo, kad DI nustojo būti tik technologijų entuziastų įrankiu ir persikėlė į daugumos buitį – tai matyti ir iš to, kas ir kam jį naudoja.

„Dirbtinio intelekto vartotojo portretas Lietuvoje yra gana aiškus – aktyviausiai šią technologiją naudoja jaunesnės kartos, 25–34 metų žmonės ir tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus. Ir čia matome dėsningumą – kuo jaunesnė karta, tuo didesnė tikimybė, kad dirbtinis intelektas jai yra tapęs kasdienio gyvenimo dalimi, o štai vyresnioji karta kol kas lieka atsargesnė ir tarp jų yra nemaža dalis tokių, kurie DI dar nė karto nebandė. Būtent ši grupė artimiausiais metais ir lems, kokia bus DI skverbtis Lietuvoje“, – sako instituto vadovas D. Gailius.

Tyrimo duomenimis, DI naudoja 98 proc. 25–34 m. amžiaus žmonių, 97 proc. Z kartos ir 95 proc. Y kartos atstovų, taip pat 95 proc. tų, kurie augina vaikus iki 18 metų. Kitame amžiaus spektro gale vaizdas priešingas – tarp 55–64 m. apklaustųjų DI nesinaudoja 27 proc., o tarp vyriausios kartos – net trečdalis.

Apklausus Lietuvos gyventojus paaiškėjo ir tai, kad dirbtinis intelektas daugumai jau tapo lygiaverte tradicinės paieškos alternatyva: vietoje „Google“ ar kitų paieškos sistemų bei užduočių palengvinimui DI į pagalbą pasitelkia po 58 proc., kasdieniams klausimams, patarimams ir idėjoms specializuoti įrankiai pasitelkiami 52 proc. gyventojų, o darbui DI naudoja 39 proc. lietuvių.

Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat dažnai dirbtinis intelektas naudojamas ir kitoms reikmėms: tekstų rašymui ar redagavimui jį naudoja 31 proc., vertimui iš vienos kalbos į kitą – 27 proc., kelionių, dienotvarkės ar finansų planavimui – 23 proc., nuotraukų ar vaizdo įrašų generavimui bei mokymuisi ir studijoms – po 20 proc., apsipirkimui, produktų paieškai ar dovanų idėjoms – 12 proc., o laisvalaikio praleidimui – 8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

„Verta paminėti ir tai, kad, palyginus su 2025 m., kai kurios sritys augo dramatiškai: pavyzdžiui, DI naudojimas kasdieniams klausimams bei vertimams išaugo apie pusantro karto, o planavimui, apsipirkimui ar nuotraukų generavimui – bene dvigubai. Vienintelė sritis, kurioje DI naudojimas reikšmingai sumažėjo – laisvalaikio praleidimas, nukritęs daugiau nei dvigubai. Įdomu tai, kad vyresnės kartos – 55–64 m. amžiaus žmonės ir vyresni – dirbtinį intelektą naudoja saikingiau, tačiau tie, kurie jį pasitelkia, elgiasi panašiai – DI dažniausiai naudoja greitesniam informacijos radimui, paieškai vietoje „Google“ ir kasdieniams klausimams spręsti. Tokia DI integracija yra natūrali, nes dažniausiai su nauja technologija pirmiausia žaidžia ir eksperimentuoja ekspertai, o vėliau ji tyliai įsitvirtina darbe ir buityje, kaip prieš dvidešimt metų įsitvirtino „Google“ ar el. paštas“, – pokyčius apibendrina D. Gailius.

Vertindamas, ką dar įdomaus galima įžvelgti tyrime, kai apie DI įrankius ir taip kalbama daug, instituto vadovas atkreipia dėmesį į kitą demografinį rodiklį – gyvenamą vietą. Pasak jo, labiausiai iš visų išsiskiria Vilnius, nes sostinės gyventojai dažniau nei kitose vietovėse gyvenantys žmonės dirbtinį intelektą pasitelkia tekstų rašymui ar redagavimui – tam jį naudoja 43 proc., mokymuisi – 37 proc., o planavimui – 33 proc. vilniečių. Mažesniuose miestuose vaizdas priešingas – ten DI mokymuisi ir planavimui naudojamas gerokai rečiau.

„Vilniečiai dirbtinį intelektą naudoja ne tik dažniau, bet ir intensyviau – sostinėje kasdien jį pasitelkia beveik keturi iš 10, o kaimiškose vietovėse – kiek daugiau nei 16 proc. Skiriasi ir naudojami įrankiai: nors tiek Vilniuje, tiek likusioje Lietuvoje dažniausiai naudojamas „ChatGPT“, vilniečiai gerokai dažniau renkasi profesionalesnes, darbui pritaikytas priemones, tokias kaip „Microsoft Copilot“ ar „Claude“, o likusioje Lietuvoje daugiausiai naudojami „ChatGPT“ ir „Google Gemini“ – čia specializuoti įrankiai pasitelkiami gerokai rečiau. Tikėtina, kad taip yra todėl, jog sostinėje koncentruojasi daugiau biurų su intelektinio pobūdžio darbais, o būtent tokioje aplinkoje dirbtinis intelektas greičiausiai ir tampa kasdieniu įrankiu“, – komentuoja D. Gailius.

Nedidelių skirtumų tyrime matyti ir pagal lytį – moterys dirbtiniu intelektu naudojasi dažniau nei vyrai, nes teigiamai į šį klausimą atsakė 91 proc. moterų ir 86 proc. vyrų. Tačiau, kaip pastebi D. Gailius, įdomiau ne tai, ar vyrai ir moterys naudoja dirbtinį intelektą, o kam jį pasitelkia. Tyrimo duomenimis, moterys kiek dažniau renkasi DI kasdieniams klausimams, patarimams ir idėjoms – tam jį naudoja 57 proc. moterų ir 47 proc. vyrų, taip pat tekstų rašymui ar redagavimui – atitinkamai 35 proc. ir 27 proc., bei mokymuisi ir studijoms – taip atsakė 23 proc. moterų ir 17 proc. vyrų. Vyrai savo ruožtu dažniau dirbtinio intelekto griebiasi norėdami greičiau rasti informacijos ir palengvinti užduotis – taip nurodė 64 proc. vyrų ir 52 proc. moterų.

„Nors skirtumas labai nedidelis ir galimos statistinės paklaidos rėmuose, šis rodiklis vis tiek yra įdomus, nes pasauliniuose tyrimuose matoma priešinga tendencija – vyrai dirbtinio intelekto įrankius naudoja aktyviau, o moterys šios technologijos vengia dėl mažesnio pasitikėjimo savo technologinėmis žiniomis ar etinių abejonių. Kitaip tariant, jos baiminasi ne tik dėl to, ar DI atsakymai bus teisingi, bet ir dėl to, kad kolegos ar vadovai gali pamanyti, jog tai naudodamos jos sukčiauja – taip atsakė trečdalis šių metų kovą JAV organizacijos „Lean In“ apklaustų moterų. Įdomu tai, kad tyrimas taip pat parodė, jog vadovai naudoti dirbtinį intelektą skatina patys, tačiau vyrus – 23 proc. dažniau“, – kodėl pasaulyje moterys šiuo klausimu yra atsargesnės, aiškina D. Gailius.

Kitas pavyzdys, kurį jis pateikia – pernai vasarą publikuotas atnaujintas Harvardo tyrimas, kurio duomenimis, moterys dirbtinį intelektą naudoja maždaug 22 proc. rečiau nei vyrai, ir šis atotrūkis išlieka net tada, kai prieiga prie šios technologijos yra vienoda. Panašią statistiką rodo ir „Eurostat“ – pagal ją visoje Europos Sąjungoje DI įrankiais naudojasi 35 proc. vyrų ir 30 proc. moterų, tačiau čia Lietuva, kartu su Estija, Slovėnija bei Kroatija, iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad moterys dirbtiniu intelektu naudojasi dažniau nei vyrai.

„Kodėl pas mus situacija kitokia, galima tik spėlioti, tačiau verta pastebėti, kad tokį aktyvumą gali lemti ir moterų išsilavinimas – Lietuvos moterų aukštojo išsilavinimo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje. Aukštesnis išsilavinimo lygis paprastai siejasi su didesniu pasitikėjimu naujomis technologijomis ir greitesniu jų pritaikymu kasdienybėje, tad dažnesnis DI įrankių naudojimas atrodo logiškas“, – galimas priežastis komentuoja D. Gailius.

Tyrimas atskleidžia ir tai, kokius konkrečius DI įrankius lietuviai renkasi. Neabejotinas lyderis išlieka „ChatGPT“ – jį naudoja arba yra naudoję 86 proc. DI vartotojų, tačiau sparčiai auga ir konkurentai: „Google Gemini“ naudojimas per metus nuo 19 proc. padidėjo iki 42 proc., „Microsoft Copilot“ – nuo 16 iki 23 proc., vertimo įrankis „DeepL“ pasiekė 12 proc., „Claude“ ir „Grammarly“ – po 8 proc., „Perplexity“ nuo 1 proc. išaugo iki 7 proc., o pirmą kartą tyrime atsiradę „Grok“ ir „DeepSeek“ atitinkamai turi 7 ir 6 proc. vartotojų. Tuo metu vaizdų generavimo įrankiai „Midjourney“ su 3 proc., „DALL-E“ su 2 proc. ir vaizdo įrašų kūrimo programa „Sora“ su 1 proc. išlieka nišiniais.