Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Raminta Stravinskaitė pabrėžia, kad net ir technologijų amžiuje galioja tos pačios pagrindinės asmens duomenų ir žmogaus atvaizdo apsaugos taisyklės.
„DI sugeneruotam atvaizdui galioja tos pačios taisyklės kaip ir, pavyzdžiui, nuotraukoms. Jei sugeneruojamas realaus asmens atvaizdas – tai jau asmens duomenys ir jie turi būti tvarkomi pagal Bendrame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatytas taisykles“, – teigia R. Stravinskaitė.
Tačiau, pasak jos, situacija su DI generuojamais neegzistuojančiais asmenimis ir su jais susijusiais vaizdais yra visiškai priešinga.
Dirbtinis intelektas kaip teisės subjektas: ar jis galėtų prisiimti atsakomybę už nusikaltimą?
„Jei yra vaizduojami neegzistuojantys asmenys – tuomet negalioja jokia asmens duomenų apsauga, nes tiesiog nėra kieno teises ginti. Tai reiškia, kad toks atvaizdas gali būti plačiai naudojamas, tačiau tai nereiškia, kad ribos neegzistuoja“, – sako teisininkė ir prideda, kad tokie vaizdai negali būti naudojami klientams klaidinti ar siekiant kaip nors kompromituoti kitus asmenis.
Pastaruoju metu išryškėjo ir tendencija kurti ne tik virtualius žmones, bet ir virtualius nuomonės formuotojus, reklamos veidus ar personažus. Teisiškai verslams jie patrauklūs, nes neturi tapatybės, negali pareikšti pretenzijų ir nereikalauja honoraro. Tačiau, kaip pabrėžia R. Stravinskaitė, verslui čia vis tiek kyla rizikų, pagrindinė jų – auditorijos klaidinimas.
„Jei vartotojas mano, kad mato realų žmogų, o iš tiesų tai yra DI sugeneruotas personažas, kyla klausimas, ar tai nėra klaidinimas. Visuomenė turi teisę žinoti, kada atvaizdas yra tikras, o kada dirbtinis“, – teigia R. Stravinskaitė.
Kai DI vaizduoja realų žmogų
Pasak TEGOS partnerės, advokatės Indrės Barauskienės, vertinant asmens atvaizdo naudojimą svarbiausia ne tai, ar jis sukurtas telefonu, kamera ar DI, o aplinkybės, kuriomis jis naudojamas.
Susiję straipsniai
„Garbės ir orumo pažeidimai gali kilti ir naudojant senas, kompromituojančias nuotraukas. Tai galioja ir DI generuojamam turiniui, jei jame žeminančiai ar klaidinančiai yra vaizduojamas tam tikras asmuo“, – teigia I. Barauskienė ir prideda, kad net ir vieši asmenys yra dalinai apsaugoti nuo tokio piktnaudžiavimo.
„Viešų asmenų ribos yra siauresnės, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Net ir viešas asmuo turi teisę į privatumą tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, paplūdimyje ar gydymo įstaigoje“, – pabrėžia teisininkė.
Tai reiškia, kad jei DI sugeneruotoje nuotraukoje politikas, sportininkas ar aktorius yra vaizduojamas žeminančiame kontekste, tai gali būti laikoma asmens teisių pažeidimu.
Dažniausiai pamirštama detalė – sutikimas
Abi teisininkės pabrėžia, kad šiandien daugiausia pažeidimų kyla vis dėlto ne dėl technologijų, o dėl sutikimų stokos.
„Sutikimas fotografuotis nėra sutikimas naudoti atvaizdą“, – primena R. Stravinskaitė.
Ji pabrėžia, kad sutikime naudoti fotografuotą, filmuotą ar kitokiais būdais pagamintą medžiagą, kuriame yra vaizduojamas tam tikras asmuo, turi būti aiškiai nurodyta kur, kiek laiko ir kokiu tikslu tas atvaizdas bus naudojamas.
„Įprastai rekomenduojama sutikimus skaidyti: intranetas, socialiniai tinklai, reklama. Kuo aiškiau – tuo saugiau“, – teigia ji.
I. Barauskienė priduria, kad tai galioja ir socialiniuose tinkluose.
„Jei asmuo jokiais veiksmais neparodė, kad nenori būti fotografuojamas, įprastai laikoma, kad sutikimas buvo duotas. Tačiau jei tas pats asmuo pamatys savo nuotrauką socialiniuose tinkluose, jis turi visišką teisę prašyti, kad ji būtų pašalinta, o atsakomybė už tokio prašymo netenkinimą tektų platintojui“, – sako I. Barauskienė.
DI nekeičia teisės
Nors DI atveria neribotas kūrybos galimybes, jis nesukuria naujos teisinės realybės. Atvirkščiai, su naujomis galimybėmis atsiranda ir nauja rizika, kuriose gali būti pažeistos žmogaus teisės.
Kaip apibendrina teisininkės, technologijos leidžia sukurti praktiškai bet ką, tačiau tai nereiškia, kad viską leidžiama naudoti.
DI sugeneruotas veidas gali būti tik skaitmeninis realaus arba neegzistuojančio žmogaus atvaizdas, tačiau jei jis klaidina ar žemina realų žmogų – tai jau nebe technologijų, o teisės klausimas.