Užrašai lotynų kalba – nuo imperatorių dekretų iki grafičių miestų gatvėse – buvo paplitę visame Romos pasaulyje. Vienoje mozaikoje prie namo senovės Pompėjų mieste netgi įspėjama: „saugokitės šuns“.
„Šie užrašai be galo brangūs istorikams, nes jie yra tiesioginiai senovės minties, kalbos, visuomenės ir istorijos liudytojai, – teigia „Google“ dirbtinio intelekto laboratorijos „DeepMind“ tyrėjas Yannis Assaelis. – Jie unikalūs tuo, kad parašyti ne elito, o pačių senovės žmonių iš visų socialinių klasių ir bet kokia tema.“
Tačiau šie tekstai per tūkstantmečius dažnai būna pažeisti. „Paprastai nežinome, kur ir kada jie buvo parašyti“, – sako Y.Assaelis.
Susiję straipsniai
Tyrėjai sukūrė ir generatyvinį neuroninį tinklą – dirbtinio intelekto įrankį, kurį galima mokyti atpažinti sudėtingus ryšius tarp duomenų tipų. Modelis pavadintas „Enėju“ – Trojos didvyrio ir graikų deivės Afroditės sūnaus vardu. Jis buvo apmokomas pateikiant duomenis apie lotyniškų užrašų datas, vietas ir reikšmes visoje du tūkstantmečius gyvavusioje imperijoje, apėmusioje 5 000 000 km2.
„Tyrinėti istoriją per užrašus yra lyg sudėti milžinišką dėlionę. Negalite išspręsti galvosūkio turėdami tik vieną atskirą detalę, net jeigu turite informacijos, kokios spalvos ir pavidalo yra visa dėlionė. Šią informaciją reikia panaudoti tam, kad būtų surastos jungiančiosios detalės“, – sako Notingamo universiteto epigrafė Thea Sommerschield.
Lotynų kalbos mokslininkai turi palyginti įrašus su potencialiai šimtais paralelių, o tai yra užduotis, reikalaujanti nepaprasto išprusimo ir sunkių paieškų rankomis didžiulėse bibliotekų ir muziejų kolekcijose.
Tyrėjai bandė savo modelį pasitelkę 176 861 įrašą, susidedantį iš beveik 16 mln. simbolių, 5 proc. jų buvo vaizdai.
Dabar dirbtinis intelektas gali įvertinti įrašo buvimo vietą rinkdamasis iš 62 Romos provincijų, pasiūlyti dešimtmetį, kada jis buvo sukurtas, ir netgi spėti, kokių dalių galbūt trūksta.
Išbandant „Enėjo“ galimybes geriausi rezultatai buvo gauti, kai istorikai panaudojo dirbtinio intelekto modelį kartu su savo įgūdžiais, o ne pasikliovė kuriuo nors vienu.
„Nuo pat savo proveržio generatyviniai neuroniniai tinklai, regis, prieštaravo švietimo tikslams, kėlė būgštavimų, kad pasitelkiamas dirbtinis intelektas veikiau trukdo kritiniam mąstymui, o ne gilina žinias, – sakė dirbtinio intelekto tyrėjas iš Belgijos Robbe’as Wulgaertas. – Plėtodami „Enėją“ mes parodėme, kaip ši technologija gali prasmingai paremti humanitarinius mokslus, atliepdama konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria istorikai.“