Vadinamosios agentinės DI naršyklės gali ne tik apibendrinti tinklalapių turinį, bet ir savarankiškai atidaryti skirtingus puslapius, pildyti formas, rezervuoti viešbučius, pirkti prekes ar įtraukti įvykius į naudotojo kalendorių.
Tačiau kuo daugiau veiksmų tokiai sistemai leidžiama atlikti, tuo daugiau prieigos prie asmeninės informacijos jai reikia.
Vašingtono universiteto tyrėjai išanalizavo septynias DI funkcijomis aprūpintas naršykles ir nustatė, kad keturiose iš jų gali būti apeinamas vienas pagrindinių šiuolaikinio interneto saugumo principų.
Susiję straipsniai
Jis vadinamas vienodos kilmės politika. Įprastai šis mechanizmas neleidžia viename tinklalapyje esančiam turiniui pasiekti kitame puslapyje atvertų duomenų.
Pavyzdžiui, net jei viename naršyklės lange būtų atidarytas kenkėjiškas tinklalapis, jis neturėtų galėti peržiūrėti kitame lange atidaryto elektroninio pašto ar banko paskyros.
Tačiau DI agentui dažnai suteikiama teisė vienu metu matyti ir vertinti keliuose puslapiuose esančią informaciją. Tyrėjų teigimu, būtent dėl to atsiranda naujų galimybių kibernetinėms atakoms.
Eksperimento metu mokslininkams pavyko surengti bandomąją ataką prieš „ChatGPT Atlas“ naršyklę. Viename tinklalapyje įterptas turinys sugebėjo išgauti informaciją iš kito jame atverto šaltinio.
Panašioms atakoms tinkamos sąlygos taip pat buvo nustatytos naršyklėse „Chrome“ su „Gemini“, „Claude for Chrome“ ir „Perplexity Comet“. Tyrėjai pabrėžė, kad mažiau leidimų turintys DI agentai paprastai buvo saugesni.
Dar vienas pavojus – vadinamoji komandų injekcija. Kenkėjiškame tinklalapyje gali būti paslėpta instrukcija, kurią DI sistema palaikytų ne svetainės turiniu, o jai skirta komanda.
Tokiu būdu DI agentas teoriškai galėtų būti apgautas ir, pavyzdžiui, perduoti asmeninę informaciją, atlikti nepageidaujamą veiksmą ar pakeisti savo atmintyje saugomus duomenis.
„Net jeigu esate gana išprusęs naudotojas, neturėtumėte pasitikėti, kad šios sistemos jau pasirengusios tinkamai apsaugoti jūsų informaciją“, – perspėjo vienas tyrimo autorių, Vašingtono universiteto kompiuterių mokslo profesorius Davidas Kohlbrenneris.
Mokslininkų teigimu, DI naršyklės ateityje gali tapti saugesnės, tačiau kol kas jų kūrėjai dar nėra sukūrę vienodo saugumo standarto. Todėl naudotojams rekomenduojama itin atsargiai vertinti, kokius leidimus suteikti DI agentui ir ar patikėti jam prieigą prie elektroninio pašto, banko paskyrų bei kitų jautrių duomenų.
Parengta pagal „Live Science“