Navier–Stokeso uždavinys yra vienas iš septynių Tūkstantmečio premijos uždavinių – Clay'aus matematikos instituto sudaryto sudėtingiausių neišspręstų matematikos uždavinių sąrašo. Jis susijęs su lygtimis, aprašančiomis skysčių ir dujų, pavyzdžiui, vandens ir oro, judėjimą. Šios lygtys naudojamos projektuojant orlaivius, prognozuojant orus ir tiriant kraujo tėkmę.
„OpenAI“ teigimu, jos atliktas darbas parodė, kad laikui bėgant šių lygčių sprendiniai gali prarasti glodumą (tapti neapibrėžti – ELTA) – taip buvo atsakyta į Tūkstantmečio premijos uždavinyje iškeltą klausimą „Tai reikšmingas DI tyrimų pasiekimas, o pasauliui jis teikia vilties, kad galėsime atsakyti į dar daugiau pačių sudėtingiausių klausimų“, – žurnalistams sakė „OpenAI“ tyrimų vadovas Markas Chenas.
Už kiekvieno Tūkstantmečio premijos uždavinio išsprendimą skiriama 1 mln. JAV dolerių premija, o nuo sąrašo paskelbimo 2000 m. iki šiol išspręstas tik vienas jų. „OpenAI“ teigia nepretenduosianti į piniginį apdovanojimą, jei jos išvada bus patvirtinta.
Dirbtinis intelektas kaip teisės subjektas: ar jis galėtų prisiimti atsakomybę už nusikaltimą?
Pagal premijos taisykles sprendimas turi būti paskelbtas recenzuojamame moksliniame žurnale, o matematikų bendruomenei jį pripažinus turi praeiti dveji metai, kad institutas apskritai sudarytų komitetą darbui įvertinti. „Vertinimo procesas sąmoningai vykdomas neskubant, ir mes užtikrinsime, kad jis būtų visiškai griežtas“, – naujienų agentūrai AFP sakė instituto prezidentas profesorius Martinas Bridsonas.
Tokie DI modeliai kaip „ChatGPT“ iš esmės keičia aukštosios matematikos pasaulį: jie greitai išsprendžia garsius uždavinius, kurių ekspertams nepavyko įveikti dešimtmečius. Tačiau kartu kilo diskusijų, ar mašinų sugeneruotus atsakymus iš tiesų galima prilyginti tikram žmogaus supratimui.
Sprendimo paieška kainavo milijonus dolerių
Tinklaraščio įraše apie šį proveržį „OpenAI“ nurodė rugpjūčio pabaigoje pradėjusi mokyti naują modelį, kuris buvo pajėgesnis už visus iki šiol viešai pristatytus bendrovės modelius.
Po kelių dienų internete pasirodžius gandams, kad dalį Tūkstantmečio premijos uždavinių išsprendė viena konkurenčių, „OpenAI“ pavedė sistemai imtis visų šešių iki šiol neišspręstų uždavinių.
Susiję straipsniai
Darbas sprendžiant Navier–Stokeso uždavinį netikėtai pasirodė daug žadantis, todėl bendrovė savo skaičiavimo išteklius sutelkė į jį.
„OpenAI“ tyrėjo Sebastieno Bubecko teigimu, paskutiniame etape uždavinį vienu metu sprendė 10 tūkst. DI agentų – savarankiškai veikiančių programų, kurios tarpusavyje keitėsi žinutėmis.
M. Chenas teigė, kad skaičiavimo išlaidos „neabejotinai siekė milijonus dolerių“, o S. Bubeckas pridūrė, kad išleista maždaug tūkstantį kartų daugiau, nei bendrovė skyrė ankstesniems matematiniams rezultatams pasiekti.
„OpenAI“ duomenimis, DI agentai sprendimą rado šeštadienį, praėjus maždaug 88 valandoms nuo projekto pradžios. Apie šį rezultatą paskelbta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Niujorko universiteto matematikas Tristanas Buckmasteris ir „OpenAI“ konkurentėje „Anthropic“ dirbantis Leventas Alpoge paskelbė savo DI padedant atliktą darbą su trimis susijusiomis lygtimis.
Kartu su savo darbais paskelbtame pareiškime T. Buckmasteris teigė, kad „OpenAI“ ėmėsi šios problemos tik pasklidus žiniai apie jo tyrimus ir pasirinko tą patį neįprastą metodą, kurį jis ir L. Alpoge kūrė kelis mėnesius.
„OpenAI“ tyrėjai neigė turėję kokią nors prieigą prie konkuruojančios komandos darbo ir teigė iš pradžių pasiūlę pasidalyti nuopelnais, tačiau vėliau supratę, kad T. Buckmasteriui ir L. Alpoge šio uždavinio iki galo išspręsti nepavyko.
„Kad neliktų abejonių, jų užklausų ar įrodymų nenaudojome savo modelių užklausoms formuoti ar agentams nukreipti“, – sakė S. Bubeckas. Tačiau vėliau platformoje „X“ paskelbtame įraše „OpenAI“ pripažino negalinti visiškai atmesti netiesioginės sąsajos.
„Nors tai mažai tikėtina, negalime atmesti galimybės, kad nuasmeninti duomenys, gauti jiems naudojantis mūsų produktais, galėjo padėti patobulinti mūsų modelius“, – pripažino bendrovė.