Kaip atskirti tikrą nuotrauką nuo dirbtinės?
„Lietuvos rytas“
Rimas Abromavičius
Šis tekstas parengtas lengvai skaitoma kalba pagal straipsnį „Dirbtinio intelekto eroje negalime tikėti nei savo akimis, nei ausimis“.
Šaltinis: „Content Authenticity Initiative“, contentauthenticity.org
Apie ką šis tekstas?
Dabar kompiuteris gali sukurti nuotrauką,
kurios niekas nefotografavo.
Tokias nuotraukas kuria dirbtinis intelektas.
Dirbtinis intelektas yra kompiuterio programa,
kuri gali rašyti tekstus,
kurti vaizdus ir garsus.
Trumpai jis vadinamas DI.
Anksčiau tokius vaizdus buvo lengva atpažinti.
Dabar tai labai sunku.
Kaip anksčiau atpažindavo netikrus vaizdus?
Anksčiau patarimai buvo paprasti.
Reikėjo atidžiai pažiūrėti į rankas.
Dirbtinio intelekto nuotraukose
pirštų būdavo per daug ar per mažai.
Jei nuotraukoje buvo teksto,
raidės atrodydavo iškreiptos.
Pirmieji dirbtiniai veidai atrodė keistai.
Vėliau jie atrodė per daug gražūs.
Dabar DI kuria tikroviškus veidus ir kūnus.
DI gali pakeisti ir tikras nuotraukas.
DI gali sukurti įtikinamų vaizdo įrašų.
Kas yra „deepfake“?
Netikri vaizdai,
kurie atrodo kaip tikras gyvenimas,
vadinami sintetinėmis klastotėmis.
Angliškai jos vadinamos „deepfake“.
Šis žodis atsirado 2017 metais.
Klastotės gali būti juokingos ar meniškos.
Jos tampa pavojingos tada,
kai pateikiamos kaip tikras įvykis.
Anksčiau gerai klastotei reikėjo
daug laiko ir pinigų.
Dabar ją gali sukurti net vaikas.
Todėl melagingų vaizdų yra vis daugiau.
Kaip atpažinti dirbtinį vaizdą?
Skubotai sukurtuose vaizduose
dar lieka klaidų.
Pavyzdžiui, tekste atsiranda daug širdelių.
Vaizdas atrodo per daug nušlifuotas.
Vaizdo įrašuose klaidų daugiau antrame plane.
Ten objektai susilieja vienas su kitu.
Šešėliai susidvejina.
Daiktų formos keičiasi.
Bet kokybiškose klastotėse
tokių klaidų nebelieka.
Ilgainiui jų nebeliks
ir skubotai sukurtuose vaizduose.
Sunkiausia pastebėti,
kai nuotrauka yra tikra,
o pakeista tik jos dalis.
Pavyzdžiui, pakeičiamas veidas
arba užrašas ant plakato.
Tada visa nuotraukos prasmė pasikeičia.
Tyrimai rodo,
kad žmonės klastotes atpažįsta
tik maždaug pusę kartų.
Tai tas pats, kaip mesti monetą.
Todėl savo akimis pasitikėti neužtenka.
DI meno technologas Tomas Sakro sako,
kad greitai žmogus nebeatskirs,
kas tikra, o kas ne.
Jis sako,
kad reikės elektroninių priemonių,
kurios padėtų tai patikrinti.
Kas yra „Content Credentials“?
2021 metais didelės technologijų bendrovės
susitarė dėl naujos sistemos.
Prie jų vėliau prisijungė
„Adobe“, „Microsoft“, BBC,
„Google“, „Meta“, „Sony“ ir kitos bendrovės.
Jos kuria bendras taisykles,
kaip patikrinti nuotraukos kilmę.
Ši sistema vadinama „Content Credentials“.
Prie nuotraukos pridedama paslėpta informacija.
Joje nurodoma,
kokiu fotoaparatu nuotrauka padaryta.
Nurodoma ir tai,
kokia programa ji buvo redaguota.
Jei buvo naudotas dirbtinis intelektas,
tai irgi nurodoma.
Kiekvienas pakeitimas pažymimas
skaitmeniniu parašu.
Jei kas nors slapta pakeičia nuotrauką,
parašas nebesutampa.
Taip galima pamatyti,
ar nuotrauka nebuvo keista.
Tokius parašus jau gali sukurti
naujausi „Google Pixel“ telefonai.
Juos gali sukurti ir kai kurie
„Leica“, „Canon“ bei „Sony“ fotoaparatai.
Pirmas toks fotoaparatas pasirodė prieš 3 metus.
Pirmi telefonai pasirodė prieš metus.
Ką daro „Apple“ telefonai?
„Apple“ telefonuose veikia kitas būdas.
Jis vadinamas „Apple Reference Image“.
Telefonas išsaugo vaizdą,
kurį užfiksavo kamera.
Vėliau galima palyginti,
ar nuotrauka nepasikeitė.
Palyginti galima tik
„iPhone“ programėlėje „Photos“.
Europos Sąjungos šalyse
taip fotografuoti laikinai negalima.
Ateityje tokių įrodymų gali prireikti,
kai nuotrauka patvirtina žmogaus tapatybę.
Jų gali prireikti ir draudimo bendrovėse.
Šios technologijos labai svarbios žurnalistams.
Jiems reikia įrodyti,
kad įvykis tikrai buvo.
Praeis daug laiko,
kol tokie telefonai ir fotoaparatai
taps įprasti.
Kol kas patikimų būdų patikrinti
turime nedaug.
Internete yra programų,
kurios žada atpažinti DI vaizdus.
Jos ne visada veikia teisingai.
Jų atsakymą galima laikyti
tik vienu iš įrodymų.
Nematomi ženklai vaizde
Didelės DI programos,
tokios kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“,
savo nuotraukas jau pasirašo.
„Facebook“ ir „Instagram“ tokius vaizdus
pažymi žyme „AI info“.
Bet šią informaciją lengva pašalinti.
Todėl į vaizdą įdedami nematomi ženklai.
Vienas iš jų vadinamas „SynthID“.
Ženklas lieka,
net jei vaizdą sumažinate ar apkarpote.
Tokį ženklą gali patikrinti kiekvienas.
Įkelkite failą į „Google Gemini“
ir paklauskite,
ar jį sukūrė dirbtinis intelektas.
Šie ženklai sustabdo paprastus sukčius.
Pavyzdžiui, tuos,
kurie nori atgauti pinigus
už neva sugadintą prekę.
Profesionalių melo kūrėjų jie nesustabdo.
Tokie žmonės moka ženklus pašalinti.
Ką sako įstatymai?
Nuo šių metų rugpjūčio
visoje Europos Sąjungoje
galioja naujos taisyklės.
DI sukurtus vaizdus,
vaizdo įrašus ir garsą
privaloma pažymėti.
Pažymėti reikia ir tekstą,
kurį parašė dirbtinis intelektas
ir neperžiūrėjo žmogus.
Žmonėms taip pat reikia pasakyti,
kai jie kalbasi su dirbtiniu intelektu.
Už taisyklių pažeidimą
gali būti skiriamos didelės baudos.
Bet melo kūrėjų šios taisyklės nesustabdys.
Jos tik padeda žinoti,
kas yra sukurta dirbtinio intelekto.
Žmonės tiki tuo, kas jiems patinka
JAV tyrimas parodė,
kad netikri vaizdo įrašai
įtikina ne labiau
nei melagingas tekstas.
Žmonės kartais netiki ir tikrais vaizdo įrašais.
Taip būna,
kai įraše blogai atrodo
jų mėgstamas politikas.
Žmonės labiau tiki tuo,
kas sutampa su jų nuomone.
Internete vis daugiau turinio
sukuria dirbtinis intelektas.
Tyrimas parodė,
kad 2025 metų viduryje
tokių svetainių buvo daug.
Maždaug 1 iš 3 naujų svetainių
buvo sukurta su dirbtiniu intelektu.
DI kuria ir naujienų svetaines,
ir socialinių tinklų paskyras.
Kartais jas valdo ne žmonės,
o kitos programos.
Yra tokia mirusio interneto teorija.
Ji sako,
kad ateityje internete
bus daugiausia DI sukurto turinio.
Jį skaitys ir komentuos
kitos DI programos.
Žmogus matys tik tai,
kas jam patinka.
Kaip apsisaugoti?
Danų filosofas Sørenas Kierkegaardas rašė,
kad apgautas gali būti dviem būdais.
Pirmas būdas yra patikėti tuo,
kas nėra tiesa.
Antras būdas yra netikėti tuo,
kas yra tiesa.
Todėl abejoti visiškai viskuo
taip pat nėra gerai.
Jei abejojate nuotrauka ar vaizdo įrašu,
galite paprašyti DI pagalbos.
„ChatGPT“ ir „Google Gemini“
atpažįsta „Content Credentials“ ir „SynthID“.
Jie taip pat suranda pirminius šaltinius.
Bet ir jie kartais klysta.
Svarbiausia yra patikrinti pačią žinią.
Patikrinkite, kas ją paskelbė.
Pasižiūrėkite,
ar apie tai rašo ir kiti.
Pagalvokite,
kodėl tai jums rodoma.
Pagalvokite,
ar nebandoma sužadinti jūsų jausmų.
Kritinis mąstymas padeda labiau
nei klaidų paieška nuotraukoje.
*Tekstas parašytas pagal straipsnį
„DI ir apakina, ir apkurtina“
Skaityk lengvai
Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.
Daugiau