Lietuvos policija pataria

Rimas Abromavičius
Apie dirbtinio intelekto naudojimą sukčiavimo schemose ir įtarimų keliančius požymius.
Biuras, darbuotojai, darbas su kompiuteriu, depresija, kompiuteris, darbas, darbuotojai
Daugiau nuotraukų (2)
Biuras, darbuotojai, darbas su kompiuteriu, depresija, kompiuteris, darbas, darbuotojai
V.Skaraičio nuotr.
 Lietuvos policija pataria. Daugiau nuotraukų (2)
 Lietuvos policija pataria.
Svarbiausia taisyklė: patikrinti informaciją
kitu, iš anksto žinomu ryšio kanalu.
Infografika „Lietuvos policija pataria“.
Šalia pavadinimo yra Lietuvos policijos ženklas.
Infografiką sudaro trys dalys, išdėstytos
iš kairės į dešinę: „Sukčiavimo schemos“,
„Įtarimų gali kelti“ ir
„Svarbiausia taisyklė“.
Pirmoji dalis.
Sukčiavimo schemos.
Joje keturi blokai.
Tendencija.
Kol kas DI naudojimas sukčiavimo
schemose, sugeneruojant
vaizdą ar balsą, Lietuvoje
dar nėra masinis reiškinys,
tačiau policija
pastebi tendenciją, kad sukčiai vis
aktyviau pasitelkia DI technologijas.
Kuo apsimetama.
Pastaruoju metu
dažniausiai buvo fiksuojami atvejai, kai
sukčiai prisistato įvairių institucijų, įmonių
ar organizacijų atstovais ir pasitelkia DI
sukurtus balso įrašus lietuvių kalba.
Dažniausiai apsimetama technologijų
bendrovių, mobiliųjų ryšių
operatorių, finansų įstaigų ar kitų
gerai žinomų įstaigų darbuotojais.
Ko siekiama.
Tokiu būdu siekiama sukurti
patikimumo įspūdį ir paskatinti
gyventojus atskleisti asmens duomenis
ar kitą jautrią informaciją.
Kaip pasirenkamos aukos.
Potencialios aukos gali būti
pasirenkamos tiek atsitiktinai renkant
telefono numerius, tiek pasinaudojant
anksčiau nutekintais, išviliotais ar viešai
prieinamais duomenimis.
Informacija apie asmenį dažnai
surenkama iš socialinių tinklų paskyrų
ar kitų viešų šaltinių, todėl sukčių
istorijos gali atrodyti įtikinamos ir
tinkančios konkrečiam žmogui.
Antroji dalis.
Įtarimų gali kelti.
Joje trys blokai.
Gyventojai turėtų kritiškai
vertinti: neįprastą
skubinimą, emocinį spaudimą,
raginimus nedelsiant priimti
sprendimus, prašymus apie
pokalbį niekam nepasakoti.
Įtarimų gali kelti ir tai, kad
skambinantysis vengia atsakyti į
paprastus asmeninius klausimus,
kurių atsakymus žinotų tik
tikras artimasis ar pažįstamas.
Nors DI technologijos sparčiai
tobulėja, kai kuriais atvejais
galima pastebėti ir kitus požymius: nenatūralų
kalbėjimą, monotonišką intonaciją,
neįprastas pauzes,
netikslumus,
ne visada kontekstą
atitinkančius atsakymus.
Trečioji dalis.
Svarbiausia taisyklė.
Sulaukus netikėto skambučio
ir prašymo skubiai pervesti pinigus,
pateikti prisijungimo duomenis
ar atlikti kitus jautrius veiksmus,
būtina patikrinti informaciją kitu,
iš anksto žinomu ryšio kanalu.
Žemiau yra atskiras
blokas „Atkreiptinas dėmesys“.
Už DI būdu sukurtus vaizdo ar garso įrašus,
panaudojant kitų asmenų
veidą ar balsą, nėra
taikoma baudžiamoji
atsakomybė, jeigu nėra
nustatyta kitų
nusikalstamų veikų požymių
(pvz., sukčiavimo,
kurstymo prieš tam
tikras asmenų grupes,
neteisėto disponavimo
pornografiniu turiniu,
apsimetimo pareigūnu ir pan.).
Pažeistas teises į atvaizdą asmenys
gali ginti civilinio proceso tvarka.
Europos lengvai suprantamos kalbos ženklas

Skaityk lengvai

Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.

Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.