Vos prieš kelerius metus dirbtinis intelektas buitinėje elektronikoje skambėjo kaip tolima ateitis. Šiandien jis jau tapo vienu dažniausiai minimų naujų įrenginių privalumų.
Telefonai siūlo dirbtinio intelekto redagavimą ir vertimą, televizoriai – AI vaizdo bei garso optimizavimą, dulkių siurbliai – objektų atpažinimą ir išmanesnį valymą.
Tačiau vartotojui kyla visai kitas klausimas: ar už visas šias funkcijas iš tiesų verta mokėti daugiau?
Susiję straipsniai
„Pats žodis AI dar nepasako, kiek konkreti funkcija bus naudinga žmogui. Vienu atveju dirbtinis intelektas gali sutaupyti kelias minutes kasdien, kitu – funkcija bus panaudota kartą per mėnesį ir praktiškai nepakeis naudojimosi įrenginiu. Todėl renkantis techniką pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į AI ženkliuką, o į tai, kokią konkrečią problemą jis išsprendžia“, – patarimais dalinasi prekybos centro internete „Varle.lt“ komercijos vadovas Justinas Kaušinis.
Telefonas, kuris fotografuoja ir „supranta“ nuotrauką
Telefonuose AI jau tapo viena labiausiai matomų technologijų. Jis gali padėti išversti tekstą, apibendrinti informaciją, pagerinti nuotrauką, pašalinti nepageidaujamus objektus, pasiūlyti atsakymą į žinutę ar atlikti tam tikras užduotis balsu. Naujausiuose įrenginiuose AI vis dažniau veikia ne kaip atskira programėlė, o yra integruotas į pačią telefono operacinę sistemą.
Galima kalbėti apie realią naudą, ypač jei funkcija atliekama vienu paspaudimu. Pavyzdžiui, žmogui, kuris dažnai keliauja, automatinis vertimas gali būti gerokai praktiškesnis už dar vieną telefone įdiegtą programėlę. Fotografuojantiems naudinga objektų pašalinimo ar vaizdo koregavimo funkcija. Dirbantiems su dokumentais – teksto atpažinimas, santraukos ar automatinis formatavimas. Tačiau yra ir kita medalio pusė.
Kai kurios AI funkcijos atrodo įspūdingai pirmą kartą jas išbandžius, tačiau po kelių savaičių tampa retai naudojamu telefono meniu punktu.
Todėl prieš mokant daugiau už AI telefoną verta savęs paklausti labai paprastai: kurią funkciją naudosiu bent kelis kartus per savaitę?
Dar vienas svarbus dalykas – kur apdorojami duomenys. Pavyzdžiui, dalis „Samsung Galaxy AI“ funkcijų atliekama pačiame įrenginyje, o kitoms naudojamas debesijos apdorojimas. Vartotojas gali pasirinkti, ar leisti debesijos apdorojimą.
Tai reiškia, kad perkant AI įrenginį verta domėtis ne tik tuo, ką jis gali, bet ir kur bei kaip apdorojami jūsų duomenys.
Televizoriuje AI nebūtinai reiškia, kad vaizdas taps „stebuklingas“
Televizorių rinkoje AI dažnai sutinkamas šalia tokių terminų kaip „AI Picture“, „AI Upscaling“ ar „AI Sound“. Skamba įspūdingai, tačiau čia svarbu suprasti, ką technologija iš tiesų daro.
Pavyzdžiui, šiuolaikiniai televizoriai gali analizuoti vaizdą ir jį optimizuoti – pagerinti mažesnės raiškos turinį, koreguoti ryškumą, spalvas ar kontrastą. Kai kurie modeliai taip pat analizuoja garsą ir jį pritaiko prie turinio ar aplinkos. Tokias funkcijas siūlo ir naujausi LG bei Samsung televizoriai.
Tai viena iš sričių, kur AI gali būti naudingas net tada, kai vartotojas apie jį negalvoja.
Žiūrint senesnį filmą ar televizijos laidą, nereikia atsidaryti jokio AI meniu – algoritmai vaizdą apdoroja automatiškai.
Tačiau čia galioja viena svarbi taisyklė: AI negali panaikinti prasto originalaus turinio ribų. Jeigu šaltinis yra labai prastos kokybės, jokie algoritmai nepadarys jo lygiaverčio tikram aukštos raiškos vaizdui. Jie gali jį pagerinti, tačiau ne „sukurti“ tai, ko originale nebuvo.
Todėl perkant televizorių vien užrašu „AI“ susižavėti nereikėtų. Daug svarbiau įvertinti ekrano technologiją, raišką, atnaujinimo dažnį, kontrastą ir tai, kokį turinį dažniausiai žiūrite.
Dulkių siurblys atpažįsta žaislus, batus ir net kojines
Jeigu prieš kelerius metus kas nors būtų pasakęs, kad dulkių siurblys naudos dirbtinį intelektą, tikriausiai būtume pagalvoję, kad technologijų rinkodara jau persistengė. Tačiau šiandien tai – realybė.
Naujesni robotai gali naudoti kameras, jutiklius ir AI algoritmus objektams – kliūtims atpažinti. Jie gali atskirti kabelius, žaislus, batus ar kitus daiktus ir pasirinkti, kaip jų išvengti.
Šiuo atveju AI nauda gana lengvai paaiškinama: robotas ne tik juda pagal žemėlapį, bet ir geriau supranta, kas vyksta ant grindų. Tai ypač aktualu namuose, kuriuose gyvena vaikai ar augintiniai, ant grindų dažnai lieka žaislų, laidų ar kitų smulkių daiktų.
Kai kurie naujesni modeliai taip pat gali pagal paviršių ar situaciją automatiškai keisti siurbimo galią. Pavyzdžiui, „Samsung Bespoke Jet AI Ultra“ AI Cleaning Mode 2.0 analizuoja paviršių ir pagal jį koreguoja siurbimo galią bei šepečio veikimą. Čia AI jau nebeatrodo kaip gražus prierašas ant dėžutės. Jis priima sprendimą už vartotoją.
Tačiau yra ir „AI dėl AI“ efektas
Technologijų rinkoje atsiranda paradoksas: kuo labiau AI tampa kasdienybe, tuo lengviau šį terminą naudoti kaip rinkodaros kabliuką.
„AI“ gali reikšti labai skirtingus dalykus – nuo sudėtingo aplinkos analizavimo iki gana paprasto automatinio nustatymų parinkimo.
Todėl vartotojui verta ne klausti „ar čia yra AI?“, o klausti „ką jis konkrečiai daro?“
„Jeigu atsakymas skamba miglotai – „optimizuoja“, „pagerina“, „padeda išmaniau naudotis“ – verta pasidomėti plačiau. Ką tiksliai jis analizuoja? Kokį sprendimą priima? Ar funkcija veikia automatiškai? Ar ji veikia be interneto? Ar reikia mokėti už papildomą prenumeratą? Ar galima ją išjungti? Ir svarbiausia – ar be jos įrenginys iš tiesų būtų blogesnis?“ – patarimais dalinasi ekspertas.
Ekspertai siūlo paprastą AI testą
Pasak „Varle.lt“ eksperto, renkantis elektroniką verta atlikti trijų klausimų testą.
Pirmas – ar AI taupo laiką?
Jeigu funkcija leidžia užduotį atlikti greičiau ar automatiškai, jos vertė gana aiški.
Antras – ar AI pagerina rezultatą?
Jeigu televizorius geriau apdoroja vaizdą, telefonas padeda išgauti geresnę nuotrauką, o robotas tiksliau išvengia kliūčių, technologija turi apčiuopiamą rezultatą.
Trečias – ar AI sprendžia problemą, kurios anksčiau išvis neturėjome?
Čia jau verta sustoti.
Jeigu funkcija sukurta tam, kad būtų galima ant dėžutės užrašyti dar vieną „AI“, bet realiame gyvenime jos beveik nereikia, už ją mokėti daugiau nebūtinai prasminga.
Didžiausia klaida – pirkti žodį, o ne įrenginį
Ekspertų teigimu, artimiausiais metais AI įrenginiuose tik daugės. Tai jau nebe atskira technologijų kategorija – dirbtinis intelektas tampa savotišku sluoksniu, įmontuotu į telefonus, televizorius ir buitinę techniką.
Tačiau vartotojui tai reiškia ne tik daugiau galimybių, bet ir daugiau pasirinkimo triukšmo.
Europos Sąjungoje nuo 2026 m. rugpjūčio pradėtos taikyti naujos tam tikrų AI sistemų skaidrumo taisyklės, kuriomis siekiama, kad žmonėms būtų aiškiau, kada jie sąveikauja su AI ar susiduria su AI sugeneruotu turiniu.
Technologijų ekspertų vertinimu, panaši taisyklė praverčia ir perkant elektroniką: nepirkite vien todėl, kad ant dėžutės parašyta AI. Pirkite tada, kai suprantate, ką tas AI padarys už jus.
Nes kartais dirbtinis intelektas iš tiesų gali sutaupyti laiko, pinigų ir nervų. O kartais jis tėra dar vienas labai gerai matomas užrašas ant dėžutės.