Nuo birželio, kai pasiekė aukščiausią lygį, pagrindiniai Kinijos indeksai nukrito daugiau nei 20 proc. Pagal „Bloomberg“ duomenis, Pekinas praėjusią savaitę sureagavo į tai įliedamas 19 mlrd. JAV dolerių į biržoje prekiaujamus fondus – tai didžiausia intervencija nuo 2025 m. pradžios, kai Donaldo Trumpo muitai sukrėtė pasaulio rinkas.
Tačiau analitikai teigia, kad tokios intervencijos gali mažai padėti sustabdyti nuolatinį kritimą, atsižvelgiant į silpną vartotojų pirkimą ir nuogąstavimus dėl galimo dirbtinio intelekto burbulo sprogimo. Ketvirtadienį Kinijos „CSI 300“ indeksas, apimantis Šanchajuje ir Šendžene kotiruojamas akcijas, baigiant prekybą buvo 1 proc. mažesnis.
Netgi nacionaliniai technologijų lyderiai, kurie šiemet padėjo pasiekti prekybos rekordą, negalėjo išvengti kritimo. Šanchajaus „STAR50“ indeksas, sudarytas iš Kinijos vietinių dirbtinio intelekto ir mikroschemų lyderių, nuo birželio piko smuko daugiau nei 40 proc.
Susiję straipsniai
Tuo tarpu pasaulyje pagal pardavimus didžiausio humanoidinių robotų gamintojo „Unitree“, kurio akcijos rugpjūčio mėnesį debiutuodamos Šanchajaus biržoje šoktelėjo 600 proc., vertė sumažėjo perpus, o atminties mikroschemų gamintojo „CXMT“, kuris praėjus trims mėnesiams po įtraukimo į biržos sąrašą tapo didžiausią svorį turinčia Šanchajaus biržos akcija, vertė nuo rugpjūčio aukščiausio taško nukrito beveik 30 proc.
Akcijų rinkos žlugimas išplito ir į Honkongą, kur pagrindinis „Hang Seng“ indeksas šiais metais smuko daugiau nei 12 proc. Kartu su Indonezija ir Indija, Kinijos akcijos šiais metais tapo blogiausiai pasirodžiusiomis regione.
„Natixis Corporate and Investment Bank“ vyresnysis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistas Gary Ng teigia, kad Honkongas patiria spaudimą dėl savo priklausomybės nuo Kinijos įmonių ir žemyninių investuotojų vykdomų pardavimų. Pasak jo, kritimui įtakos turėjo ir Pekino vis griežtesnė tarpvalstybinių investicijų priežiūra bei griežtinamos mokesčių taisyklės užsienio įmonėms.
„Bet kokios priemonės, skirtos akcijų rinkos nuotaikoms pagerinti, paprastai būna trumpalaikės, jei nėra politikos, kuri spręstų pagrindines problemas“, – teigė finansinių paslaugų įmonės „Morningstar“ Azijos akcijų tyrimų direktorė Lorraine Tan.
„Kinijos ekonomikoje yra disbalansų, įskaitant perteklinius gamybos pajėgumus daugelyje sektorių, kuriuos reikia išspręsti. Šių metų fiskalinių išlaidų trūkumas taip pat buvo stabdantis veiksnys“, – sakė ji, pridurdama, kad reikia priemonių vidaus vartojimui skatinti.
Kinijos akcijų rinkos kritimas yra geras pavyzdys, nes investuotojai ir analitikai įspėja, kad staigus skolomis pagrįsto DI bumo žlugimas gali sukelti šiais metais smarkiai pakilusių technologijų sektoriaus akcijų kritimą visame pasaulyje.
Ekspertai teigia, kad kol kas mažai tikėtina, jog akcijų išpardavimas Kinijoje sukeltų reikšmingą poveikį pasaulinėms rinkoms. Griežta kapitalo srautų kontrolė riboja užsienio investuotojų dalyvavimą Kinijos rinkose, todėl mažėja tikimybė, kad neramumai išplistų tarptautiniu mastu, rašo CNN.
Vis dėlto pačioje Kinijoje šis išpardavimas kai kuriems mažmeniniams investuotojams smogia vienu iš blogiausių įmanomų laikotarpių.
Nors pasaulinė dirbtiniam intelektui skirtų lustų ir aparatinės įrangos paklausa šiemet paskatino Kinijos eksporto augimą ir leido šaliai pasiekti lūkesčius pranokstantį trečiojo ketvirčio augimą, tačiau sustingęs vidaus vartojimas ir užsitęsęs nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis toliau daro neigiamą įtaką.
Apie 70 proc. Kinijos namų ūkių turto sudaro nekilnojamasis turtas. Tačiau nuo to laiko, kai prieš penkerius metus šis sektorius pradėjo smukti, namų ūkių santaupos liko įstrigusios nuvertėjančiame turte, todėl dalis kapitalo buvo nukreipta į vidaus akcijų rinką. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Pekinui sugriežtinus apribojimus prekybai užsienio rinkose, siekiant sustabdyti kapitalo nutekėjimą, žemyninės Kinijos mažmeniniai investuotojai susiduria su vis labiau ribotomis galimybėmis.
„Kinijos akcijos šiais metais apskritai atsiliko nuo daugumos rinkų, o tai gali prisidėti prie neigiamo turto efekto, kuris dar labiau susilpnins namų ūkių pasitikėjimą“, – teigė olandų banko „ING“ vyriausioji ekonomistė Didžiosios Kinijos regionui Lynn Song.
Praėjusią savaitę Pekine vykusio finansų forumo metu šalies rinkos priežiūros institucijos pirmininkas Wu Qing pažadėjo teikti pirmenybę stabilumui ir „daryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti kapitalo rinkos saugumą ir stabilumą“.
„Taip pat skatinsime reikalavimus atitinkančias biržoje kotiruojamas bendroves aktyviau supirkti savo akcijas ir didinti jų turimą kiekį, taip užtikrinant geresnę grąžą investuotojams“, – pridūrė jis.