Negana to, DI agentai gali ne tik atsakyti į klausimus, bet ir savarankiškai vykdyti sudėtingas užduotis, pasitelkti kitus įrankius bei dirbti be nuolatinio žmogaus įsikišimo.
Apskaitos programos „Site.pro“ bendraįkūrėjas Filip Borcov įsitikinęs, kad buhalterijos sektoriuje prasidėję pokyčiai yra gerokai didesni, nei daugelis įsivaizduoja. Jo teigimu, tam tikras užduotis DI jau gali atlikti greičiau, nuosekliau, o kartais ir tiksliau už žmogų. Tačiau didžiausias iššūkis dabar – išmokti šias technologijas tinkamai valdyti.
„Anksčiau buhalteris turėdavo pats ieškoti informacijos, tikrinti dokumentus, lyginti duomenis ir aiškintis, kur įsivėlė klaida. Dabar dalį šio darbo galima pavesti DI. Jis nepavargsta, gali peržiūrėti didelius duomenų kiekius ir nuosekliai atlikti pasikartojančias užduotis. Tačiau svarbiausia, kad DI jau nebėra vien programa, kuri atsako į klausimus. Atsiranda agentai, galintys savarankiškai atlikti ištisas darbų sekas“, – sako F. Borcov.
Susiję straipsniai
Trys būdai įdarbinti DI: nuo pokalbio telefonu iki savarankiško agento
Pasak „Site.pro“ bendraįkūrėjo, šiandien dirbtinį intelektą buhalterijoje galima pasitelkti trimis skirtingais būdais.
Pirmasis – naudotis DI asistentu pačioje apskaitos programoje. Jam galima užduoti klausimus įprasta kalba, paprašyti surasti konkrečias operacijas, pateikti finansinius duomenis ar juos pavaizduoti grafikais. Su asistentu galima bendrauti ir balsu, naudojantis telefonu.
„Įsivaizduokite, kad važiuojate automobiliu ir norite sužinoti, kiek įmonė šį mėnesį išleido tam tikroms prekėms arba kokių apskaitos įrašų trūksta. Nebūtina atsidaryti kompiuterio ir ieškoti ataskaitų. Galite tiesiog paklausti asistento balsu. Jis suranda informaciją ir pateikia atsakymą. Tokios galimybės jau veikia“, – pasakoja F. Borcov.
Antrasis būdas – prie apskaitos sistemos prijungti jau naudojamą išorinį DI įrankį, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“. Tokiu atveju žmogus gali naudotis jam įprastu DI įrankiu, kuris, gavęs atitinkamas prieigos teises, gali dirbti ir su įmonės apskaitos informacija. Tai leidžia MCP technologija, sujungianti DI įrankius su išorinėmis sistemomis.
Trečiasis ir pažangiausias būdas – savarankiškas DI agentas, kuriam galima patikėti ne vieną klausimą, o visą užduočių seką.
„Paprastas DI asistentas dažniausiai laukia, kol žmogus jo ko nors paklaus. Agentui galima pavesti užduotį: kiekvieną dieną patikrink pirkimų operacijas, ieškok neįprastų įrašų ir, jei ką nors aptiksi, informuok mane elektroniniu paštu. Tinkamai sukonfigūruotas agentas gali pats inicijuoti veiksmus, pasitelkti kitus įrankius ir vykdyti ilgiau trunkančias užduotis. Tai jau visai kitas automatizavimo lygis“, – aiškina F. Borcov.
Dar viena pora akių, kuri gali pastebėti daugiau
Apskaitoje net nedidelė klaida gali turėti rimtų pasekmių. Neteisingai įvesta suma, pasikartojanti sąskaita ar nepastebėtas neatitikimas gali iškreipti įmonės finansinį vaizdą.
Pasak F. Borcov, būtent čia atsiskleidžia vienas didžiausių DI pranašumų – gebėjimas nuosekliai tikrinti didelius informacijos kiekius, ieškoti neatitikimų ir analizuoti jų priežastis.
„Net labai patyręs buhalteris gali kažką praleisti. Žmogus pavargsta, jo dėmesys išsisklaido. Tinkamai paruoštas DI agentas gali sistemingai tikrinti duomenis ir atkreipti dėmesį į neįprastas operacijas. Kai kurias tokias užduotis jis gali atlikti net geriau už žmogų. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena DI išvada savaime yra teisinga“, – pabrėžia ekspertas.
Tokios galimybės keičia ir įmonių vadovų kasdienybę. Užuot laukę buhalterio parengtos ataskaitos, jie gali greičiau gauti atsakymus į rūpimus finansinius klausimus. Vis dėlto svarbiems sprendimams DI pateiktas išvadas būtina patikrinti.
Buhalterių rinkoje – nauja takoskyra: vieni stiprės, kiti praras klientus
F. Borcov pastebi, kad jau dabar specialistų požiūris į dirbtinį intelektą labai skiriasi. Vieni aktyviai eksperimentuoja, jungia DI įrankius prie apskaitos sistemų ir automatizuoja kasdienius darbus. Kiti technologijomis domisi, tačiau vis dar nedrįsta jų išbandyti. Treti įsitikinę, kad įprasti darbo metodai jiems bus pakankami ir ateityje.
Eksperto nuomone, būtent ši takoskyra artimiausiais metais gali tapti vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.
„Įsivaizduokite dvi buhalterines įmones. Vienoje specialistai vis dar rankomis tikrina dokumentus, ieško neatitikimų ir rengia ataskaitas. Kitoje didelę dalį šių darbų atlieka DI agentai, o žmonės tikrina rezultatus ir sprendžia sudėtingesnius klausimus. Kurios įmonės paslaugos ilgainiui bus greitesnės ir konkurencingesnės? Manau, atsakymas akivaizdus“, – sako F. Borcov.
Jo vertinimu, įmonės, kurios ignoruos DI galimybes, jau artimiausiais metais gali pajusti neigiamą poveikį savo konkurencingumui, o ilgainiui – ir pajamoms.
Tačiau tai nereiškia, kad buhalterio profesija išnyks. Priešingai – keisis jos pobūdis. Specialistams vis svarbesnis taps gebėjimas tinkamai suformuluoti DI užduotis, suteikti reikalingą kontekstą, kontroliuoti rezultatus ir priimti sprendimus. Žmogaus atsakomybė už apskaitos tikslumą niekur nedings.
„Dirbtinis intelektas pirmiausia sustiprina tuos, kurie jau yra stiprūs. Geras specialistas, išmokęs tinkamai naudotis DI, gali tapti dar produktyvesnis. Tačiau tie, kurie ir toliau viską darys senais metodais, rizikuoja atsilikti. Konkurencija vyks ne tarp žmogaus ir roboto, o tarp žmonių, kurie moka pasitelkti technologijas, ir tų, kurie jų nenaudoja“, – įsitikinęs ekspertas.
Siekdama padėti specialistams prisitaikyti prie pokyčių, „Site.pro“ rengia nemokamus internetinius seminarus apie DI įrankių ir agentų panaudojimą buhalterijoje.
„Didžiausia klaida šiandien būtų manyti, kad dirbtinis intelektas yra tik dar viena nauja programa, kurią kada nors reikės išmokti. Pokytis jau vyksta. Laimės ne tie, kurie turės daugiausia DI įrankių, o tie, kurie supras, kaip juos įdarbinti“, – apibendrina F. Borcov.