Naujosios Zelandijos mokslininkė, UNESCO komisarė informacinių ir technologijų srityje bei buvusi „AI Forum New Zealand“ vadovė teigė, kad šiandien visuomenė jau perėjo pradinį mokymosi, kaip naudotis DI, etapą. Pasak jos, dabar svarbiausia – išmokti tinkamai vertinti jo pateikiamus rezultatus. „Tai, su kuo šiandien susiduriame, yra dirbtinio vertinimo kreivė: žinoti, kada pasitikėti DI, kada juo nepasitikėti, kada jo nepaisyti ir kada jį diegti. Tai šiuo metu yra didžiausia raštingumo spraga, ir pirmiausia turime ją spręsti“, – sakė ji.
Pasak M. McCauley, DI vertę lemia ne vien technologija. Ji remiasi konsultacijų bendrovės BCG nurodomu principu, kad apie 10 proc. DI sukuriamos vertės tenka algoritmams, 20 proc. – duomenims ir technologijai, o net 70 proc. priklauso nuo žmonių ir procesų, kurie technologiją įsisavina, supranta ir geba pritaikyti. „Turime galvoti ne apie tai, kaip DI pakeis mūsų švietimą ir darbo vietas, o apie tai, kaip dirbsime kartu su DI, kad priderintume jį prie savo vizijų ir vertybių“, – teigė ekspertė.
DI sprendimai valdžios institucijose turėtų likti žmogaus rankose
Paklausta, kada DI galėtų būti plačiau įtrauktas į valstybinių institucijų, pavyzdžiui, Vyriausybės, darbą, M. McCauley teigė, kad technologija gali padėti atlikti pasikartojančias užduotis, tačiau sprendimų priėmimo iš žmogaus perleisti nereikėtų. „DI neabejotinai gali padėti atlikti kai kurias kasdienes, pasikartojančias užduotis. Tačiau valdžios lygmeniu sprendimų priėmimas visada turi likti žmonių rankose“, – sakė ji. Anot jos, DI gali padėti didinti produktyvumą ir sutaupyti savaičių ar mėnesių darbo, tačiau galutinį sprendimą turi priimti žmogus.
Susiję straipsniai
M. McCauley taip pat pabrėžė, kad kalbant apie DI neįmanoma ignoruoti rizikų visuomenei. Jos teigimu, viena didžiausių grėsmių yra ne tai, ką DI daro, o tai, ko jis išmoksta. „DI nemąsto – jis atspindi. Jei į sistemą įdėsite šališkumą, ji išspjaus šališkumą“, – sakė ekspertė, pabrėždama duomenų, kuriais mokomos DI sistemos, svarbą. Todėl, anot jos, DI naudojimas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, gairėmis ir saugikliais.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad 2024 metų rugsėjo 5 dieną Vilniuje buvo atvertas pasirašyti pirmasis tarptautiniu mastu teisiškai privalomas susitarimas dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Jos teigimu, tai rodo, kad DI yra ne vien technologinis klausimas, bet ir susijęs su žmogaus teisėmis, demokratija bei visuomenės ateitimi.
Be susitikimo su premjeru M. Sinkevičiumi Vyriausybėje, M. McCauley taip pat dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos organizuotame „Edu Forum“ renginyje.
Tai ne pirmas kartas, kai premjeras aptaria DI taikymą valstybės institucijose. Rugsėjo pabaigoje susitikęs su Lietuvos universitetų atstovais, M. Sinkevičius aptarė kuriamos DI infrastruktūros „LitAI“, didžiausios tokio pobūdžio infrastruktūros Baltijos šalyse, panaudojimo aukštajame moksle ir viešajame sektoriuje galimybes.