Nuspręsta, kad teismas turi teisę įpareigoti interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie tokių svetainių, jei toks draudimas nepagrįstai nesuvaržo vartotojų galimybės gauti teisėtą informaciją ir tokios priemonės užkerta kelią arba apsunkina vartotojams pasiekti pažeidžiančias svetaines.
„Teisingumo teismo sprendimas galų gale iš mirties taško pajudino intelektinių teisių gynimą interneto erdvėje. Iki šiol kiekvienoje ES šalyje tai buvo sprendžiama skirtingai, o Lietuvoje kildavo klausimų, ar toks svetainių blokavimas yra teisėtas. Nuo šiol autoriai galės kreiptis į teismą prašydami apriboti prieigą prie jų teises pažeidžiančių svetainių“, – situaciją komentavo „AAA Law“ advokatas ir partneris Andrius Iškauskas.
Pasak jo, su interneto svetainėmis, talpinančiomis autorių ir gretutines teise pažeidžiantį turinį, efektyviai galėjome kovoti tik tuo atveju, jei jos veiklą vykdo Lietuvoje.
Nuo šiol autorių teisių gynėjai gali imtis ir kitų priemonių – reikalauti, kad interneto tiekėjai blokuotų be autorių sutikimo publikuojamą turinį. Anot advokato, tokių pačių priemonių bus galima imtis ir prieš nelegalių azartinių lošimų, pornografijos ar kitokį nelegalų turinį turinčias svetaines.
Interneto tiekėjai pastebi, kad bet kokie ribojimai internete gali būti traktuojami kaip žodžio laisvės suvaržymai. „Manome, kad žodžio laisvė yra aukštesnė vertybė nei tam tikrų verslo grupių, nors ir labai svarbių, kaip yra šiuo atveju, verslo interesai. Bet kuriuo atveju, sprendimą priima šalies teismai ir jie nustatytų šių prioritetų eiliškumą“, – sakė „Teo LT“ Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Jis pridūrė, kad autorių teisių tema tiek Europoje, tiek Lietuvoje aptarinėjama jau seniai, o šis ESTT sprendimas nesuformuluoja iš esmės naujos praktikos. „Šiame ESTT sprendime yra aiškiai pasakoma, kokie neturi būti nacionalinių teismų priimami sprendimai. Jame yra pasakoma, kad teismo sprendimas negali būti nenurodantis labai konkrečių ir efektyvių priemonių, kaip turėtų būti blokuojamas turinys. Taip pat teismas turi atsižvelgti į tai, kad ėmusis šių priemonių nenukentėtų interneto vartotojai“, – teigė A.Bubnelis. Be to, šiuo metu efektyvių priemonių riboti turinį internete, nesikišant į vartotojų galinę įrangą (t.y. kompiuterius ar telefonus), nėra ir daugelis siūlomų priemonių būtų nesudėtingai apeinamos.
Minimas teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet tarp dviejų filmų gamyba užsiimančių įmonių – „Constantin Film“ ir „Wega“ – bei interneto prieigos teikėjos „UPC Telekabel Wien“ kilo konfliktas dėl filmų platinimo.
Šios filmus gaminančios bendrovės nustatė, kad vienoje interneto svetainėje be jų sutikimo siūloma atsisiųsti tam tikrus jų pagamintus filmus arba juos žiūrėti srautinio siuntimosi būdu. Minėtos įmonės paprašė už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakingo teisėjo priimti nutartį, kuria interneto prieigos teikėja būtų įpareigota blokuoti savo klientams prieigą prie nagrinėjamos interneto svetainės, nes šioje svetainėje be jų sutikimo padaromi viešai prieinami kinematografijos kūriniai, į kuriuos jos turi teisių, gretutinių autorių teisėms.
