Kodėl Lietuva geriau?
„Esu Lietuvoje beveik dvi dienas, bet jau matau, kokia nuostabi ir fantastiška ši šalis. Galėčiau vien apie ją ir kalbėti visą pranešimą. Ką reiškia vien tai, kad šalis, turinti tris milijonus gyventojų, sugebėjo per šimtmečius karų ir visas okupacijas išsaugoti vieną sudėtingiausių kalbų, kokią kada nors girdėjau“, – pirmiausia prajuokino auditoriją M.Cooperis.
„Ir galiu pasakyti, kad Lietuva gali tapti galingiausia pasaulio šalimi. Prisijungiau čia prie interneto, ir jungties sparta siekė 100 mb/s. Mano namie, JAV, šalyje, kuri turėtų būti galingiausia pasaulyje, sparta tik 6 mb/s. Ar tai nereiškia, kad Lietuva 15 kartų geresnė už Ameriką?“
Ateities istorija
„Turėjau sudėtingą, atsakingą ir rizikingą profesiją, todėl dabar pasirinkau pačią saugiausią. Esu futuristinis istorikas. Paprasti istorikai kalba apie praeitį – o ten tiek bėdų, tiek visokių rizikingų, skirtingai vertinamų įvykių. Pavojinga. Tai, apie ką kalbu aš, yra tolima ateitis. Jokios atsakomybės, net jei taip ir nebus. Štai jums ir saugiausia pasaulyje profesija!“
Revoliucija, kurią sukūrė jis
„Daugiau negu 100 metų mums sakė, kad galime bendrauti tik per prie sienos prijungtą laidą. Sėdėjome prie jo pririšti ir jautėmės laimingi. 1947 m. JAV laboratorija sugalvojo radijo bangomis veikiantį telefoną. Kompanija AT&T tą idėją išrutuliojo ir mus išlaisvino. Beveik. Prijungė prie mobiliojo ryšio, bet telefonai buvo įrengti tik automobiliuose.
Atrišo nuo sienos ir pririšo prie mašinos? Negana to, dar pasakė: „Tai sudėtinga technologija, geriau padaryti neįmanoma, tik mes tai galime, todėl turėsime monopolį.“ Jau tuomet maniau, kad žmonės privalo turėti visišką laisvę. Bet mūsų kompanija buvo mažytė, pasaulinės sėkmės šiaip nepasieksi, ką tokio padarius? Sugalvojau, kad geriausia bus sukurti nešiojamąjį asmeninį telefoną. Ir sukūrėme!“ – šiek tiek paniro į istoriją vienas žymiausių pasaulio inžinierių.
Telefoną jis čia pat ir parodė publikai. Tikrai ne pats mažiausias. Svoris – 2 kg, baterijos veikimo laikas – 20 minučių. „Gal ir trumpokai, bet kai tiek sveria, ir 20 minučių prie ausies neišlaikysi“, – toliau pokštavo Martinas Cooperis.
Tačiau jo įsitikinimu, svarbiausia yra tai, kad jie sukūrė revoliuciją. Mobilusis telefonas pakeitė daugybės žmonių gyvenimo būdą, pačią elgseną, atrišo juos nuo laido. 20 metų užtruko, kol ta revoliucija virto kūnu, dar 20 metų, kol ji tapo masinė, tačiau dabar pasaulyje mobiliųjų telefonų daugiau ir jie iš esmės keičia mūsų elgseną.
Išmanieji – ne revoliucija
„O išmanusis telefonas juk nėra jokia revoliucija. Tai puiki technologija, suteikianti mums daugybe naudos, palengvinanti užduotis, tačiau ji nekeičia gyvenimo iš esmės. Daugelį išmaniųjų funkcijų mes ir taip galėjome vykdyti kitais įrenginiais. Taigi tai tik technologijos patobulinimas, nes gyvenimo iš esmės nepakeitė. Todėl dabar noriu pakalbėti apie artėjančias esmines revoliucijas. Ne vieną, o net kelias!“ – tęsė M.Cooperis.
Trys technologiniai perversmai, kurie jau prasidėjo
1. Pasaulis be ligų
„Pakalbėkime apie sveikatos apsaugą. Esu tikras, kad mūsų ir jūsų sveikatos sistemos dirba blogai. Pirmiausia todėl, kad jos užsiima ligų gydymu, o tai jau yra negerai. Reikia užsiimti ligų prevencija. Antra – toms ligoms gydyti išleidžiama milžiniška dalis kiekvienos šalies biudžeto ir dažnai tai nėra efektyvu. Ką gali pakeisti technologija?
Nustatyti ligas prieš joms atsirandant. Mūsų kūnuose gausu ligų sukėlėjų, toksinų, nuodų, tačiau nesergame, kol visa tai subalansuota. Kai balansas sugriūna, prasideda liga. Tačiau jau yra jutikliai, kurie gali aptikti pokyčius, rodančius artėjančią ligą. Telefonu pasiųsk juos medikui, gauk prevencinį gydymą ir nebereikės skubios širdies persodinimo operacijos.
Taip galima gydyti ir diabetą, kontroliuoti kalorijas. Potencialiai įmanoma sukurti ir gana jautrius įrenginius, aptiksiančius net kelias vėžio ląsteles, kurias dar galima neskausmingai sunaikinti. Kitas žingsnis – asmeninių ligų nustatymas. Ir turėsime pasaulį be ligų!“ – pristatė pirmąją savo viziją inžinierius.
2. Kitoks išsilavinimas
„Dabar, kai profesorius stoja prieš klasę, ten kiekvienas moksleivis jau prisijungęs prie interneto. Taigi jis gali žinoti daugiau apie dėstomą dalyką už profesorių! Tad kodėl turi klausytis kalbų? Reikia keisti klases. Juk jau vaikus galima mokyti žaidžiant. Sudėtingii žaidimai, kuriuos įveiksi tik gavęs žinių, skatins vis labiau gilintis, kartoti. Svarbiausia, jog toks mokymo procesas gali vykti bet kada, ne vien pamokų metu.
Ar tai reiškia, kad nebereikia mokyklų? Ne – jų reikia. Tačiau mokytojai su mokiniais turėtų užsiimti tik tuo, ką reikia daryti kartu, o visa kitą galima perduoti technologijai.
Rezultatas – visi bus daug protingesni ir sukursime kitokį pasaulį.“
3. Bendradarbiavimas, o ne išnaudojimas
„Manau, kad didžiausią įtaką ateities visuomenei padarys bendradarbiavimas. Kol kas tai vyksta tik labai mažu mastu, tačiau jau galime pamatyti, kaip technologijos tai leidžia. Matėme įvykius Egipte, Ukrainoje, kaip juos veikė ir keitė žmonių ryšys, kurį užtikrina technologijos. Tai juk ne religija ir ne politika – bendradarbiavimą kūrė technologija.
Vis dar didelė pasaulio dalis skursta. Kaip galime su tuo kovoti? Vienas būdas – paimti viską ir išdalyti vargšams. Deja, nebus nieko gero – visi tapsime skurdžiais. Kitas – pasidalyti darbu. Taip visi praturtėsime. Ir pasaulis vystysis geriau, nes problemą spręs tie, kurie išties gali ją spręsti, o ne tie, kurie sėdi aukštesniuose kabinetuose.
Taigi žmonės yra labai neefektyvūs sutvėrimai. Tačiau mes sukūrėme puikių įrankių, kurie kompensuoja mūsų trūkumus. Ryšio technologijos yra įrankis, kurį turėdami tapsime kur kas efektyvesni. Ačiū“, – užbaigė savo itin optimistinę kalbą svečias.
Et, kad mums, lietuviams, prie tos interneto spartos dar kas nors optimizmo įkrėstų, būtume patys efektyviausi pasaulyje žmonės. O dabar... tik 50 kartų spartesni už JAV. Ir tai tik internete...
