Lietuvoje už tokį nusikaltimą gresia net kalėjimas, tačiau radęs dingstį pareigūnas bylą išmetė į šiukšlinę.
Į redakciją kreipęsis Alvydas Opulskis pasakojo, kad eilinį antradienio rytą sulaukė neįprastos žinios: kažkas jo vardu prisijungė prie „Facebook“ ir pakeitė prisijungimo duomenis.
Suskubęs patikrinti elektroninio pašto jis sužinojo, kad įsilaužėlis pasinaudojo anksčiau jam priklausiusiu elektroninio pašto adresu.
Tapo tik eiliniu gerbėju
Laimei, sistemoje buvo įvestas asmeninio telefono numeris, todėl juo pasinaudodamas pašnekovas profilį netrukus atgavo.
Pakeitęs slaptažodį ir panaikinęs naujai priskirtą elektroninio pašto adresą jis puolė aiškintis padarytų nuostolių.
„Pamačiau, kad nebeturiu savo įkurto gerbėjų puslapio „Gykai“. Paieškoje jį randu, tačiau mano administratoriaus teisės panaikintos – esu tik eilinis gerbėjas“, – stebėjosi A.Opulskis.
Šį profilį jis su draugais sukūrė 2010 metais.
Vėliau kartu su bendraminčiais jis įsteigė ir taip pat pavadintą bendrovę.
Tačiau prieš metus pasitraukęs iš kompanijos ir pardavęs jos akcijas, A.Opulskis su vadovu sutarė gerbėjų grupę „Facebook“ pasilikti.
Įtaria buvusį kolegą
Jau vien tai, jog įsilaužėlis skubėjo pasisavinti būtent šią grupę, pašnekovui sukėlė įtarimų, kad čia bus pasidarbavę buvę kolegos.
Juolab kad ir jo asmeninis „Facebook“ profilis buvo nugvelbtas panaudojus būtent šioje kompanijoje turėtą elektroninio pašto adresą, priskirtą domenui Gykai.lt. Be to, įsilaužėlis jungėsi iš Kauno, kuriame ir įsikūrusi ši bendrovė.
Sutapimų puokštę papildė ir tai, kad pavogtos grupės kontaktiniai duomenys buvo pakeisti ir sutapo su bendrovės „Gykai“.
Susisiekęs su kompanijos vadovu Daniilu Titkovu pašnekovas bandė išsiaiškinti padėtį, bet atsakymo nesulaukė.
Tad A.Opulskis kreipėsi į „Facebook“ atstovus, kad jie grąžintų jam paskyrą.
Po kelių dienų nugirdęs, kad D.Titkovas pažįstamiems giriasi susigrąžinęs „Gykų“ gerbėjų puslapį, jis nusprendė pateikti pareiškimą policijai.
Kol jo kreipimasis keliavo po pareigūnų stalčius, „Facebook“ atstovai gerbėjų grupę grąžino savininkui.
Ją atgavęs A.Opulskis pastebėjo, kad kol puslapis buvo pavogtas, jame buvo paskelbta žinutė, o tai atliko asmuo, kurio vardas ir pavardė sutampa su kompanijos „Gykai“ vadovo, – Daniilas Titkovas.
Pats D.Titkovas šiuos kaltinimus vadino šmeižtu, tačiau, paprašytas paaiškinti daugybę sutapimų, per savaitę komentaro taip ir nepateikė.
Puslapis – bevertis?
Praėjus dar kelioms dienoms bylą nagrinėti turėjęs pareigūnas nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Apie tai A.Opulskis sužinojo prisijungęs prie policijos elektroninio aptarnavimo sistemos.
„Nustebau, nes su manimi niekas nesusisiekė ir nepaklausė, kokie mano nuostoliai, ar turiu papildomų įrodymų.
Niekas nesusisiekė net ir tam, kad praneštų, jog tyrimas nutraukiamas.
O sistemoje netgi neparašytos šitokio sprendimo priežastys“, – stebėjosi A.Opulskis.
Telefonu susisiekęs su atsakingu pareigūnu priežastį jis sužinojo: „Nėra nuostolių.“ Neva gerbėjų puslapis nebuvo pirktas, todėl jis neturi vertės.
Bandymai paaiškinti, kad puslapio vertę sukuria jo gerbėjai, atšoko kaip žirniai į sieną.
Pasiūlė kreiptis į teismą
Policijos atstovai atsakydami į klausimą, kodėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, pakartojo, kad nebuvo nustatytas turtinės žalos faktas.
Vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, tai yra privalomas nusikalstamos veikos elementas. Jie taip pat priminė, kad pareiškėjas gali kreiptis į teismą.
Kada virtualūs dalykai įgauna vertę ir kaip ji nustatoma, policijos atstovai negalėjo pasakyti, nes tai viršija jų kompetenciją. Esą tai turėtų išaiškinti teismas.
Iš esmės policijos pareigūnų nuostata tokia: įsilaužti pasinaudojant buvusių darbuotojų duomenimis yra legalu, o pasisavinti „Facebook“ puslapiai, kuriuos kai kurie parduoda už tūkstančius litų, neturi vertės.
Pareigūnai greičiausiai pamiršo įsilaužimą
Advokatas Girius Ivoška teigė, kad policininkų sprendimas būtų teisingas, jei į juos būtų kreiptasi tik dėl vagystės.
Tačiau nukentėjęs žmogus pareigūnų prašė ištirti ne tik gerbėjų puslapio vagystę, bet ir įsilaužimą į jo asmeninį „Facebook“ profilį. O tai iš esmės atitinka Baudžiamojo kodekso 198 straipsnyje aprašytą neteisėtą elektroninių duomenų panaudojimą.
Teisininko nuomone, „Facebook“ grupės administratoriaus teises sudarančių elektroninių duomenų pasisavinimas taip pat turėtų atitikti šį apibrėžimą.
Už tokią veiką gresia bauda iki 130 tūkst. litų arba kalėjimas iki ketverių metų.
„Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pakanka paties elektroninių duomenų saugumo pažeidimo fakto, o turtinės ar neturtinės žalos pobūdis ar dydis galėtų būti įrodinėjamas baudžiamojo proceso metu pateikiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo arba atskirai pradedant civilinį procesą dėl žalos atlyginimo“, – teigė G.Ivoška.
Jis pabrėžė, kad „Facebook“ paskyros vertė turėtų būti vertinama individualiai ir priklauso nuo paskyros pobūdžio, komercinio panaudojimo galimybių.
„Facebook“ paskyra pirmiausia turi neturtinę vertę, kurios dydį gali nustatyti kiekvienas vartotojas, atsižvelgdamas į „Facebook“ paskyros įtaką jo reputacijai“, – sakė G.Ivoška.
