Tyrimo duomenimis, didelė reikšmė teikiama technologijoms bendraujant ir su priešingos lyties atstovais. Tik 30 proc. lietuvių linkę nutraukti santykius su partneriu susitikę akis į akį. Tuo tarpu Latvijoje šis skaičius siekia 43 proc., o Estijoje – net 50 proc. visų apklaustųjų.
Lietuviai labiau nei estai ar latviai šiuo atveju yra linkę pasitelkti technologijas: 35 proc. jų norėtų nutraukti santykius skambučiu, 25 proc. – tekstine žinute.
Tačiau lietuviai yra gana šeimyniški ir šeimoje dalijasi namų ruošos darbus. 82 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių vyrų teigė tvarką namus, skalbią drabužius ar plauną indus. 85 proc. vyrų gamina maistą sau ir savo šeimai. O Latvijoje tik apie 70 proc. apklaustų vyrų įsitraukia į namų ruošos darbus ar valgio gaminimą. Estijoje šis skaičius siekia 80 proc.
Tai parodė „Samsung“ antradienį pristatytas plataus masto gyvenimo būdo indeksas LIVING, sukurtas bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „GfK Custom Research Baltic“. Gyvenimo būdo indeksu tiriami visuomenės įpročiai skaitmeninėje eroje ir technologijų vaidmuo mūsų gyvenime
„Šis tyrimas suteikia mums unikalią galimybę pažvelgti į technologijų vaidmenį gyvenime, t.y. santykius šeimoje. Nors šiais laikais šeimos nariai gali gyventi tūkstantį kilometrų vienas nuo kito, technologijos padeda šiam fiziniam atstumui tapti trumpesniam“, – sakė „GfK Custom Research Baltic“ verslo plėtros vadovė Laura Astrauskienė.
Tapo gyvenimo dalimi
Pasak psichologo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Antano Kairio, žmogų būtų galima apibūdinti kaip pokyčių nemėgstančią būtybę. Nemažai žmonių, jei yra galimybė, mieliau renkasi išbandytą, įprastą veikimo būdą ar priemonę. Naujovės, kol jos nėra masiškai paplitusios, dažnai suvokiamos tik kaip įdomus žaisliukas, bet kai jas ima naudoti vis daugiau žmonių, atsiranda skeptiškumas ir baimė, kad tai pakenks.
Kalbant apie naujus bendravimo būdus, matyti ta pati tendencija. Tačiau atliktas tyrimas tokių tendencijų nerodo.
„Panašu, kad žmonės sėkmingai įtraukė naująsias technologijas į savo gyvenimą. Vieni ryšiams palaikyti ar informacijai perduoti renkasi seną gerą susitikimą akis į akį, gandams ir karštoms naujienoms skleisti – telefoną, o kitose srityse daliai žmonių priimtini socialiniai tinklai bei kitos naujesnės priemonės. Taigi panašu, kad naujosios bendravimo priemonės ne išstumia gyvą bendravimą, o randa savo vietą žmonių gyvenime ir jį praturtina“, – sakė psichologas.
