Estijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, atveriantį kelią skaitmeninės ID išdavimui ne Estijos piliečiams ir rezidentams. Pirmosios kortelės turėjusios pasirodyti šių metų pabaigoje, panašu, Estijos atstovybėse užsienyje bus pradėtos dalyti tik po metų.
E. rezidento ID kortelė bet kurioje šalyje esančiam asmeniui suteiks galimybę jungtis prie Estijos el. paslaugų sistemos, atidaryti banko sąskaitas, steigti bendroves ir jas valdyti. E. rezidentai bus identifikuojami pagal jų biometrinius duomenis.
Šis Estijos planas, įvertinus jį nuodugniau, neatrodo utopinis, priešingai – įgyvendinamas ir mūsų šalyje. Lietuvos infrastruktūra, elektroninės paslaugos ir esama teisinė bazė galėtų būti pritaikytos tokioms iniciatyvoms.
Paprastas pavyzdys – jau dabar atsidarant verslo kaupiamąją sąskaitą, reikalingą įmonės steigimui, bent „Danske Bank“ ateiti į banko skyrių nėra būtina. Tačiau čia pat iškyla kliūtys: sakykime, įmonei norint vėliau atsidaryti ir einamąją sąskaitą, su kuria bendrovė atliks visas operacijas, bendrovės atstovui jau reikia atvykti į skyrių.
Dėl to Lietuvoje reikėtų patobulinti kai kuriuos teisės aktus. Pritaikius nedidelius pakeitimus Lietuvoje verslo įmonės, kaip ir visi gyventojai, galėtų atidaryti visas – tiek kaupiamąsias, tiek einamąsias – sąskaitas internetu. Pakeitimai maži, bet labai reikalingi bei aktualūs verslui.
Suvienijus valdžios institucijų ir verslo pastangas bei išplėtojus panašų projektą Lietuvoje, mūsų šalis taptų konkurencingesne investicijoms valstybe nebe regiono, o pasaulio mastu. Šalies ekonomikos ir verslo ryšių neberibotų geografinė padėtis, o išnaudojant šiuolaikines technologijas jie plėstųsi, tuo pačiu didindami įplaukas į šalies biudžetą ir kurdami naujas darbo vietas. Lietuva, būdama didesnė gyventojų skaičiumi, geru bendruoju bei technologiniu išsilavinimu tikrai turėtų ką pasiūlyti užsienio investuotojams.
