Už Kibernetinio saugumo įstatymą balsavo 78 Seimo nariai ir 10 susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo sausio.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra sakęs, kad centrui jau ruošiamos patalpos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Jam įsteigti reikalingi 3,3 mln. litų numatyti kitų metų biudžete.
„Įstatymas yra subalansuotas, jis suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tiek valstybės sektoriaus, tiek privačių asociacijų struktūromis. Šis įstatymas nustato, kaip bus kovojama su kibernetinėmis atakomis, jis labai svarbus“, - kolegas balsuoti už įstatymą ragino Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.
Prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtas Kibernetinio saugumo centras rūpinsis visos šalies kibernetinės erdvės saugumu. Naujasis centras stebės, kaip valstybės informacinės sistemos atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, rengs kibernetinių incidentų valdymo, gynybos planus, valdys kibernetinio saugumo informacinį tinklą, vykdys kitas funkcijas.
Tuo metu dėl įstatymo abejojantys parlamentarai, nors pabrėžė jo svarbą, kėlė klausimą dėl asmens privatumo pažeidimo, nes dokumentas suteikia teisę 48 valandas be teismo sankcijos sekti vartotojus kibernetinėje erdvėje.
„Nesu prieš, bet negaliu būti ir už, nes 48 valandas galima rinkti informaciją apie privačius asmenis be teismo sankcijos. Yra tam tikras pavojus, kad šis įstatymas gali būti nukreiptas ne prieš atakas iš išorės, o prieš mūsų piliečius“, - sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys.
Įstatyme įrašyta galimybė policijai duoti motyvuotus nurodymus ne ilgiau kaip 48 valandoms be teismo sankcijos, ilgesniam laikui – su apylinkės teismo sankcija, vartotojui atjungti ryšio priemones, kai jo naudojama informacinė ir ryšių technologijų įranga galimai dalyvauja nusikalstamoje veikoje.
Taip pat policija galės duoti motyvuotus nurodymus ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui išsaugoti informaciją, iš kurios galima nustatyti naudotos ryšio paslaugos tipą, taikytas technines priemones ir naudojimo laiką, abonento tapatybę, pašto, geografinės padėties adresą, telefono ir bet kokį kitą prieigos numerį, informaciją apie sąskaitas ir atliktus mokėjimus ir t.t., taip pat su teismo nutartimi pareigūnai galės gauti paslaugų naudotojo srauto duomenis ir kontroliuoti perduodamos informacijos turinį.
Įstatymas numato, kad iš kibernetinio saugumo politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atstovų bus sudaroma Kibernetinio saugumo taryba, kuriai vadovaus Krašto apsaugos ministerijos atstovas.
