Tai parodė pusmetį trukęs tyrimas, kurį atliko Portsmuto universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas Garethas Owenas. Iš viso tyrimo metu buvo analizuojama per 80 tūkst. slaptų TOR svetainių.
TOR sistema leidžia interneto naršytojams tapti anonimais: prie jos prisijungus srautas paskirstomas per daugybę skirtingose šalyse esančių stočių, o atsekti tikrąjį vartotojo IP adresą tampa praktiškai neįmanoma. Tinkle, kuris leidžia apeiti įvairiose šalyse taikomus interneto apribojimus, prisiglaudė ir nelegalų turinį, prekes ar paslaugas siūlantys žmonės.
Tyrėjai sukūrė virtualius serverius, prijungė juos prie TOR tinklo ir klasifikavo tinkle aptiktus tinklalapius. Sistema analizavo jų turinį ir galėjo nustatyti, kiek lankytojų užklausų teko kiekvienai slaptai svetainei.
Apsilankymai šiose slaptose svetainėse sudarė apie 1,5 proc. viso TOR tinklo srauto.
„Daugelį paslėptų tinklalapių mes užfiksavome tik po kartą. Šios svetainės negyvuoja labai ilgai“, – pastebėjo G.Owenas.
Didelė dalis puslapių buvo susiję su „botnet“ tinklais, kurie naudojami vadinamosioms DDoS atakoms (jų metu į šaltinį nukreipiamas didžiulis užklausų skaičius, o jo apdoroti nesugebančios sistemos „nulūžta“). Kenkėjiškomis programomis užkrėsti kompiuteriai kreipiasi į paslėptus puslapius, laukdami nurodymų būsimoms atakoms. Taigi nors tyrime šių puslapių populiarumas atrodė didelis, kompiuteriai juose „lankėsi“ be savininkų žinios.
Itin didelis skaičius TOR tinklo naudotojų lankėsi vaikų pornografijos svetainėse – jie sudarė net 75 proc. visų užklausų. „Kai tai išsiaiškinome, mes buvome apstulbę, – sakė G.Owenas. – Mes to visiškai nesitikėjome.“
Tiesa, vertinant svetainių skaičių išsiskyrė kita neteisėta veikla – narkotikų prekyba. Taip pat itin daug paslėptų tinklalapių buvo susiję su pogrindine prekyba, sukčiavimu, slapto el. pašto paslaugomis ir prekyba virtualia bitkoino valiuta.
