Maždaug pusė suaugusiųjų Anglijoje jungiasi prie „Facebook“ paskyros bent kartą per mėnesį. Lietuvoje šio socialinio tinklo narių – per milijoną. Maždaug ketvirtadalis mūsų spustelėjome „Patinka“ daugiau nei 250 kartų, taip parodydami, kas mums patinka, kokie yra mūsų pomėgiai ir kam pritariame.
Kembridžo ir Stanfordo mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tokie, rodos, nekalti dalykai apie mus atskleidžia daugiau nei norėtume.
Anot jų, išanalizavus kelis šimtus „Patinka“ paspaudimų galima nepaprastai tiksliai įvertinti „Facebook“ vartotojo asmenybės bruožus, remiantis penkiomis pagrindinėmis asmenybės savybėmis, praneša „The Guardian“.
Beje, dar labiau neramina tai, kad nagrinėti „Patinka“ paspaudimai buvo vieši. Vienas iš tyrimo autorių Davidas Stillwellis teigė, kad socialinio tinklo duomenų bazėse yra įregistruota apie 100 mlrd. „Patinka“ paspaudimų.
Tyrimo autoriai atmetė mažiausiai mėgstamus pomėgius ir susitelkė prie populiariųjų puslapių, kuriuos buvo pamėgę daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Atrodytų, kad vien tai, jog vienam labiau patinka mėgautis saulės voniomis, o kitas teikia pirmenybę Hario Poterio knygoms, neišskiria jų iš daugybės kitų „Facebook“ vartotojų. Tačiau iš tiesų būtent taip ir yra – svarbiausia turėti pakankamai duomenų ir mokėti juos apibendrinti.
Pradinėje tyrimo stadijoje dalyvavo 86 tūkst. žmonių, kurių buvo paprašyta užpildyti 100 klausimų anketą apie asmeninius dalykus. Šių apklaustųjų rezultatai buvo palyginti su „Facebook“ paskyroje nurodytais jų pomėgiais.
Iš jų 17 tūkst. žmonių sutiko, kad analogišką anketą apie juos užpildytų draugai, šeimos nariai ar bendradarbiai. Kitaip sakant, draugai ir artimieji bandė atspėti jų pomėgius.
Rezultatai nustebino tyrimo autorius – paaiškėjo, kad draugai, šeimos nariai ir bendradarbiai apie savo draugus žinojo mažiau nei „Facebook“.
Nustatyta, kad užtenka atskleisti vos 10 pomėgių ir „Facebook“ anketa apie žmogų gali pasakyti daugiau nei jo bendradarbis; 150 pomėgių apibūdina žmogaus asmenybę geriau nei tai galėtų padaryti tėvai ar šeimos nariai. Bene geriausiai pasirodė sutuoktiniai: norint juos aplenkti, „Facebook“ turėtų būti nurodyta 300 asmens mėgiamų dalykų.
Ne visi šio tyrimo duomenys yra viešinami. „Mūsų algoritmai yra paviešinti, tačiau dar reikia skaičių, kurie parodytų, kad, pavyzdžiui, deginimasis yra susijęs su ekstraversija – jų mes neskelbiame. Tiesa, siūlome paslaugą komercinėms įmonėms, tačiau viena iš sąlygų yra ta, kad žmonės turi būti iš anksto įspėti, kas bus atliekama su jų duomenimis“, – teigė D.Stillwellis.
Tiesa, tai nereiškia, kad panašaus tyrimo negali atlikti, pavyzdžiui, saugumo tarnybos. Nemažai „Facebook“ narių slepia tik dalį asmeninės informacijos, o pomėgiai neretai būna vieši. Remdamiesi jais teisėsaugos pareigūnai gali sudaryti asmenybių portretus ir gauti daug kitos informacijos, apie kurią iki šiol galėjo tik pasvajoti. Ir visa tai būtų atliekama viešai bei legaliai.
Mokslininkai taip pat baiminasi dėl žmonių duomenų privatumo, kai šie atsidurs reklamos kompanijų ar įdarbinimo agentūrų rankose.
Visuomenė dar tik bando suprasti, kaip dideli kiekiai informacijos gali pakeisti pasaulį. Greitu metu gyvensime pasaulyje, kuriame apie sugautą žudiką kaimynas galės pasakyti: „Jis visuomet atrodė toks mandagus ir tylus...“ O tikrąją jo asmenybę atskleis „Patinka“ paspaudimai.
Parengė Milda Sendžikaitė.
