„Atsiras tiek daug įrenginių, jutiklių, dėvimų prietaisų, prietaisų, su kuriais nuolat bendraujate, kad interneto nė nebejusime. Jis taps nuolatine pačios mūsų būties dalimi. Įsivaizduokit – įeinate į kambarį, kurį galite dinamiškai keisti. Suteikiate savo leidimą ir tampate kambaryje vykstančių interaktyvių procesų dalimi“, – keisto ateities pasaulio viziją piešė E.Schmidtas.
Ir baigė: „Gimsta labai suasmenintas, labai interaktyvus ir labai įdomus pasaulis.“
Galėjo iškart taip ir pasakyti – internetas suaugs. Juk seniai matyto žmogaus paklausti, kaip gyvena mūsų vaikas, nesakome, kad jo nebėra, nes tai jau nebe vaikas.
O jei nesikabinėsime prie žodžių, tai ši E.Schmidto vizija logiškai užbaigė pokalbį apie ateities skaitmeninę ekonomiką, kurioje vis aktyviau dalyvaus dirbtinį intelektą įgaunantys įrenginiai, o, pasitelkus didžiuosius duomenis ir M2M sistemas, vis daugiau dalykų vyks lyg savaime.
Prieš tai diskusijos metu Ericas Schmidtas, oponuodamas Europos Sąjungai, kuri į „Google“ žvelgia, kaip į rinką užgrobusią monopolininkę, netiesiogiai pripažino, kad jo kompanija, jei tik pristabdys, gali žlugti bet kurią akimirką. Kaip, beje, ir visos kitos užsiimančios šiuo verslu: “Matome, kad šiuo metu atsiranda daugybė stiprių technologinių platformų, kurios keičia ir ateityje keis jėgų balansą, keis dominuojančius rinkos lyderius, ar kaip ten dar norite pavadinti tuos, kurių aplikacijos išmaniesiems telefonams išpopuliarėjo.
Šiuo metu beprasmiška net mėginti spėlioti, kaip ateityje atrodys išmaniųjų telefonų programėlių infrastruktūra. Į išmanių telefonų, kurie yra ne kas kita, o superkompiuteriai, operacinių sistemų rinką ateina visa plejada naujų žaidėjų. Todėl šiuo metu nematau čia jokio monopolio – tik visiškai atvirą rinką.“
Išnyks tas internetas ateityje ar ne, tačiau, prisiminęs savo apsilankymą Šiaurės Korėjoje, E.Schmidtas neabejoja, kad šiuo metu būtent internetas yra svarbiausia priemonė, suteikianti pasaulio žmonėms galimybę būti išgirstiems: “Internetas suteikė piliečiams neregėtą galią. Staiga jie įgijo balsą, gali būti išgirsti.“
Keista – kalbėjo jis ir apie valstybės reguliavimą, ir apie saugumą internete, ir apie asmeninius duomenis, tačiau niekas nė nepamėgino susimąstyti: o kas bus, kai tame daiktų interneto amžiuje „po interneto" tie patys daiktai supras, kad jie irgi įgijo balsą, ir nutars pakovoti už savo teises?
Kita vertus, nieko baisaus – atjungsime internetą ir vėl arbatą virsimės patys. Ei, gal jis tai ir turėjo mintyse, kai sakė, kad internetas išnyks?
