Verslo silpnoji grandis – žiopli ir patiklūs darbuotojai

Gauti telefoną iš darbdavio – prabanga. Remiantis „PricewaterhouseCoopers“ 2014 metais pateiktais duomenimis, iš darbovietės išmanųjį telefoną gauna tik kas dešimtas darbuotojas. Kai telefono neskiria įmonė, tenka sprendimų ieškoti patiems – rezultatai rodo, jog derinant darbą su laisvalaikiu dažniausiai naudojamas išmanusis telefonas.

Rizika itin išauga, kai darbuotojai naudojasi savo į darbą atsineštais įrenginiais – telefonais, planšetiniais ar nešiojamaisiais kompiuteriais.<br>123rf nuotr.
Rizika itin išauga, kai darbuotojai naudojasi savo į darbą atsineštais įrenginiais – telefonais, planšetiniais ar nešiojamaisiais kompiuteriais.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eimantas Mikšys

Mar 18, 2015, 10:26 AM, atnaujinta Jan 9, 2018, 3:47 PM

Anot „Living Business by Samsung“, darbo reikalus lietuviai neretai tvarko asmeniniais įrenginiais – dirbti asmeniniu kompiuteriu, telefonu ar kitu įrenginiu turi galimybę net 72 proc. apklaustų lietuvių. Šie skaičiai nedaug atsilieka nuo pasaulinių tendencijų – „savo prietaiso“ kultūra veikia maždaug pusėje didelių ir dviejuose trečdaliuose smulkių Jungtinės Karalystės įmonių.

Kyla klausimas, ar tai, kas patogu daugeliui, taip pat yra ir saugu?

Kyla pavojų

Anot „BT Americas“ saugumo viceprezidento Jasono Cooko, įmonės atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog mobiliųjų įrenginių saugumo spragos praėjusiais metais paveikė net 68 procentus pasaulinių organizacijų. Jo nuomone, rizika itin išauga, kai darbuotojai naudojasi į darbą atsineštais savo įrenginiais – telefonais, planšetiniais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. Ypač jei jie per savo įrenginius dalijasi įmonės duomenimis ar prisijungia prie sistemų.

Ko gero, esate jau ne kartą skaitę ar girdėję apie vis kruopščiau besidarbuojančius sukčius, naujus įsilaužimus į net galingiausių įmonių sistemas. Faktas, kurį būtina konstatuoti: net ir sumaniausias darbuotojas gali atsidaryti užkrėstą elektroninio laiško priedą arba spustelėti ant žalingos įrenginiui nuorodos. To visai pakanka, kad įmonės duomenys per darbuotojo telefoną patektų piktadariams. „SafeLogic“ vadovas Ray Potteris pastebi, jog neatidus darbuotojas, kuris pamiršta savo neužrakintą „iPhone" telefoną taksi automobilyje, yra toks pat pavojingas verslui kaip ir darbuotojas, bandantis įsilaužti į sistemas ir nutekinti informaciją.

Neskubėkite pirkti telefono

Kalbant apie telefonų saugumą, dažniausiai teigiama, jog „iPhone“ bei „BlackBerry" telefonai yra saugiausi, į juos sunkiausia įsilaužti. „Android“ stengiasi neatsilikti ir klientams siūlo „Samsung Knox“ galimybes. Tačiau to nepakaks, jei norite būti tikri dėl duomenų saugumo. Jei darbuotojui atrodo, jog pakanka ir jo asmeninio telefono, arba jei įmonė negali sau leisti skirti atskiro telefono, išeitis – švietimas.

Jei darbuotojas nebus supažindintas su pavojais, jis bus jūsų silpnoji grandis, net ir naudodamas išmaniausiomis technologijomis apsaugotą darbo telefoną. „RoboForm“ rinkodaros vadovas Billas Carey siūlo išmokyti darbuotojus atpažinti pavojus internete. Juk kai kurie jų gali net nepagalvoti apie sukčiavimo atvejus, kai norėdami išgauti informaciją piktadariai gali profesionaliai apsimesti kitais asmenimis arba kompanijomis. Perspėkite darbuotojus, kad keistų prisijungimų slaptažodžius ne rečiau nei kas 60 dienų.

Be to, net jei darbuotojas naudojasi ir vienu telefonu, galite pritaikyti hibridinės debesijos sprendimą. Svarbiausią informaciją laikykite savo saugyklose, o viešai prieinamose palikite tik tuos duomenis, kurie jums nepadarys jokios žalos. Taip darbuotojas galės pasiekti, pavyzdžiui, archyvus ir dirbti iš namų, tačiau nesukels pavojaus įmonės informacijai.

Jei jaudinatės dėl virtualiose saugyklose laikomų duomenų, užkoduokite juos. Net jei kas nors juos nutekins, dar turės pralaužti saugos sistemas – tai nėra taip paprasta.

Dėmesys privatumui

Tačiau susirūpinti derėtų ne tik darbdaviams. Darbuotojas, kuris savo asmeninį telefoną naudoja darbui, negali būti tikras, ar jo nešnipinėja darbdavys. Jungdamiesi prie įmonės interneto, įsidiegdami įmonės sukurtas aplikacijas greičiausiai įsileidžiate ir darbdavio akis bei ausis į savo telefoną. Tad kaskart pakėlę ragelį ar parašę SMS žinutę darbo metu galite būti tikri, jog darbdavys tai mato. Ar tai legalu?

Darbdavys turi teisę sekti darbuotojus, kai tikslas pateisina priemones. Jei įtariama, jog darbuotojas gali nutekinti konfidencialią įmonės informaciją, darbdavys gali sekti jo skambučius, žinutes ar elektroninį paštą. Tačiau jei darbdavys tik nori stebėti, ar darbuotojas darbo metu nežaidžia telefonu, tai jau panašu į nusikalstamą veiką.

Būtinumas, skaidrumas, teisėtumas, saugumas – keturi pamatiniai principai, kurių privalo laikytis darbdavys. Tai reiškia, jog darbdavys negali saugoti duomenų apie darbuotoją ilgiau, nei tai reikalinga motyvuotam tikslui pasiekti. Taip pat darbdavys turi informuoti darbuotoją apie savo ketinimus ir užtikrinti, jog sukaupti duomenys nebus prieinami trečiosioms šalims. Jei pats darbuotojas sutinka, įmonės vadovas gali jį sekti ir norėdamas sužinoti, kaip produktyviai jis dirba.

Apibendrinant reikėtų pastebėti, jog atskiras darbo telefonas neišspręs saugumo problemų savaime ir nenumes naštos nuo jūsų pečių. Tačiau jei pamokysite darbuotoją tinkamai elgtis, būkite tikri – jums neprireiks papildomų investicijų į naujų įrenginių pirkimą. O jei esate vienas tų, kuriems tenka naudotis asmeniniu telefonu, saugokite savo privatumą ir mąstykite apie tai, ką veikiate su savo išmaniuoju telefonu būdami darbe.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.