Interneto piratai – net „Facebook“ nariai

Piratavimas internete – nelegalus kūrinių naudojimas juos talpinant internete, siunčiantis, modifikuojant ir atliekant kitus veiksmus, pažeidžiančius kūrinių autorių teises. Tačiau ar tokius nusikaltimus darantys asmenys Lietuvoje realiai baudžiami, ar jiems yra taikoma civilinė atsakomybė?

„Facebook“ nariai mėgsta savo profilį papuošti internete rastomis nuotraukomis, tačiau formaliai tai gali būti laikoma autorių teisių pažeidimu.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
„Facebook“ nariai mėgsta savo profilį papuošti internete rastomis nuotraukomis, tačiau formaliai tai gali būti laikoma autorių teisių pažeidimu.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 27, 2015, 11:16 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 4:07 AM

Internetinis piratavimas yra pripažįstamas nusikaltimu Lietuvoje, už jį numatyta ne tik civilinė, administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, už kurią gali būti paskirta net iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, teigia „Glimstedt" teisininkė, advokatė Asta Macijauskienė.

Kultūros ministerijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad internetiniai piratai dažnai nė nesuvokia, jog daro nusikaltimą, už kurį jiems gresia laisvės atėmimo bausmė. Remiantis minėtu tyrimu, net 37 proc. apklaustųjų pareiškė nežinantys, ar nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė. Nemaža dalis interneto naudotojų yra įsitikinę, kad jei pasinaudojama materialiai neapčiuopiamu kūriniu, tai negali būti laikoma vagyste.

Bauda ar kalėjimas?

Tiek nelegalus filmų, skaitmeninių knygų ar kitų kūrinių talpinimas internete, tiek jų parsisiuntimas yra draudžiamas. Dar vienas dažnas internetinio piratavimo atvejis – internete rastų nuotraukų naudojimas neturint jas padariusių asmenų sutikimo, pavyzdžiui, jų panaudojimas „Facebook“ paskyros viršelio nuotraukai, „Facebook“ profilio nuotraukai, įvairiausių paveikslėlių išsaugojimas savo kompiuteryje ir jų naudojimas.

Žinoma, ne kiekvienas neteisėtas veiksmas, susijęs su autorių teisių pažeidimu internete, gali užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Tam, kad autorių teisių pažeidimas būtų pripažintas nusikaltimu, veika turi būti daroma komerciniais tikslais, o tam tikru būdu paskaičiuota kūrinio kopijų vertė turi viršyti 100 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sumą.

Jei asmens neteisėti veiksmai neatitinka Baudžiamajame kodekse nurodytos nusikaltimo sudėties, asmeniui gali grėsti administracinė atsakomybė. Asmuo, padaręs tokį administracinės teisės pažeidimą, gali būti nubaustas bauda nuo 289 iki 579 eurų.

Be to, pažeidėjui gali būti pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurią autorius ar gretutinių teisių subjektas patyrė dėl neteisėtų veiksmų.

Dažnas internautas numoja ranka į daromą pažeidimą, nes saugiai sėdėdamas namuose prie kompiuterio mano, jog yra nematomas ir jo niekas negali susekti. Tačiau, A.Macijauskienės teigimu, techninės galimybės susekti pažeidėją egzistuoja: kiekvienas prie interneto prijungtas įrenginys turi IP adresą. Pagal jį nustatomas asmuo, sudaręs sutartį su konkrečia interneto paslaugas teikiančia bendrove.

Įrodyti įmanoma

Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, reikėtų paplušėti, nes sudėtinga įrodyti, kad vienas iš keleto asmenų, kurie turėjo galimybę naudotis kompiuteriu su nustatytu IP adresu, padarė neteisėtą veiką. Tačiau tai nėra neįmanoma. Policijos pareigūnai galėtų pasitelkti įrodymų rinkimo metodus – liudytojų apklausą ar vaizdo kameras (jei tai buvo daroma filmuojamoje erdvėje).

Lietuvos įstatymai sukuria visas prielaidas kriminalistams atlikti ikiteisminį tyrimą tokiose bylose: kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti, sulaikyti ir apklausti asmenis, atlikti kratas ar poėmius.

Taikyti civilinę atsakomybę daug paprasčiau, nes civilinėje teisėje netaikomi tokie griežti įrodinėjimo standartai. Be to, jei identifikuojamas IP adresas, beveik visada bus nustatomas ir paslaugų gavėjas, sudaręs sutartį su interneto paslaugas teikiančia bendrove, pagal kurią dažniausiai įsipareigojama paslaugomis naudotis teisėtai ir būtent sutartį sudaręs asmuo turi užtikrinti, kad sutarties sąlygų būtų laikomasi.

Civilinėje byloje žalą patyręs autorius ar gretutinių teisių subjektas, arba jų įgaliotas asmuo, gali reikalauti atlyginti žalą, išmokėti kompensaciją, kuri gali siekti iki 1000 MGL, iki dviejų kartų didesnio atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar taikyti kitus teisių gynimo būdus. Pažymėtina, kad, kitaip nei kompensacijos, žalos dydis nėra ribojamas.

Trūksta precedentų

Taigi Lietuvos įstatymai numato visas galimybes pažaboti „piratus“, tačiau baudžiamųjų ar žymesnių civilinių bylų dėl internetinio piratavimo Lietuvos teismų praktikoje buvo tik keletas, o ir jos – dėl interneto svetainių, susijusių su piratinės produkcijos platinimu.

Didžiąją dalį interneto piratų sudaro asmenys, kurie siunčiasi filmus ar kitą piratinę produkciją, naudodamiesi failų keitimosi programomis. Toks „piratavimas“ dažniausiai vykdomas todėl, kad asmenys nebijo atsakomybės, gresiančios už šiuos veiksmus, nes Lietuvoje nėra buvę tokių precedentų, kaip, tarkime, JAV, kai pateikiami grupiniai ieškiniai, priteisiamos kelis tūkstančius JAV dolerių siekiančios kompensacijos už kūrinių parsisiuntimą internetu.

Advokatė A.Macijauskienė apibendrina, kad kol kas Lietuvoje su interneto piratais kovojama pasitelkiant švietimą ir kitas moralines priemones, o griežtesnė teisinė atsakomybė taikoma retai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.