Galime vadinti jį pamaiva ir siūlyti atiduoti savo milijardus mums, tačiau skaitydami žinutes, kuriomis rugpjūčio 29 d. savo „Twitter“ paskyroje dalijosi M.Perssonas, vis tiek pajutome jam užuojautą.
Pasirodo, gavęs milijardus jis prarado ryšį su draugais ir buvusiais bendradarbiais, jaučiasi izoliuotas net triukšminguose vakarėliuose, dėl to jį netgi paliko patikusi mergina.
„Esu Ibizoje apsuptas krūvos draugų. Vakarėlis su įžymybėmis, galiu daryti ką tik užsigeidęs ir niekuomet nesijaučiau labiau izoliuotas.“
„Švedijoje aš sėdžiu ir žiūriu į savo atspindį monitoriuje, laukdamas, kol mano draugai, kurie turi darbą ir šeimas, ras laiko ir man.“
„Kai pardavėme kompaniją, daugiausia pastangų dėjau siekdamas užtikrinti, kad visais darbuotojais būtų deramai pasirūpinta. Ir dabar jie visi manęs nekenčia.“
„Sutikau nuostabią merginą, bet ji bijo mano gyvenimo būdo, todėl vietoj manęs pasirinko normalų žmogų.“
„Būčiau, kaip E.Muskas (automobilių „Tesla“ ir raketų „SpaceX“ kūrėjas) ir mėginčiau gelbėti pasaulį, bet tada vėl teks susidurti su tokiais pat šūdžiais, dėl kurių buvau priverstas parduoti „Minecraft“.“
Neblogas milijardieriaus skundų protrūkis – visas šias žinutes jis surašė per 10 minučių. Tačiau prieš smerkdami, kad kažkas per saldžiai gyvena, tad užmiršo tikras problemas, turėtume įsigilinti, kas yra tas Markusas, kodėl jis praturtėjo ir kiek rimčiau pagalvoti, ar tikrai patys, gavę tokią krūvą pinigų, nesijaustume panašiai?
Praėjusiais metais M.Perssonas sakė, jog nusprendė parduoti „Minecraft“ ne dėl pinigų, o tam, kad „išsaugotų sveiką protą“. Paprastas moksliukas programuotojas nebuvo pasiruošęs tarptautinei šlovei ir sėkmingo verslininko pjedestalui, ant kurio jį užkėlė „Minecraft“ sėkmė.
„Supratau, kad neturiu to ryšio su savo gerbėjais, kokį įsivaizdavau turįs. Virtau simboliu. Nenoriu juo būti, nenoriu būti atsakingu už kažką didžiulio, ko nesuprantu, ties kuo nenoriu dirbti. Aš nesu verslininkas, nesu generalinis direktorius. Aš tik moksliukas kompiuterių programuotojas, kuris mėgsta reikšti savo nuomonę „Twitter“, – tuomet sakė Markusas Perssonas.
Bent jau laiko „Twitter“ jis dabar tikrai gavo daug. O pasiskundęs iki valiai pats ir prisipažino, kad „žmonės, kuriuos užgriuvo staigi sėkmė, sako man, kad tokia būsena yra normali ir ji praeis. Gera tai žinoti!“
„Esu labai dėkingas už visus pasiūlymus susitikti bei pabendrauti. Nors būdamas intravertas sunkiai užmezgu naujas draugystes, man tai labai daug reiškia. Vien tai, kad galiu išlįsti ši savo urvo, leidžia pasijusti geriau“, – sako nelaimingas milijardierius.
Įdomu, ar Ibizoje patirtas susidūrimas su nuodinga medūza bei naujų draugų mėginimai palengvinti skausmą šlapinantis ant nudegimo leido pajusti gyvenimo skonį, ar, atvirkščiai, virto dar viena priežastimi paliūdėti. Šiaip ar taip, o be pinigų nebūtų ten atsidūręs.
Sėdėtų sau saugiai kažkur prie kompiuterio Stokholmo pusrūsyje ir rašytų „Twitter“, koks vienišas neturtingo programuotojo gyvenimas…
