Pradėkime nuo to, kas mums labai malonu. „Rotten WiFi“ tyrimas neliko nepastebėtas ir pasaulio žiniasklaida gavo dar vieną retą progą Lietuvą paminėti teigiamame kontekste. Ir tikrai mini.
„Rotten WiFi“ duomenimis, 2015 m. greičiausiu pasaulyje belaidžiu viešuoju internetu naudojasi neemigravę lietuviai. Vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis čia – 16,1 Mbs – 3 Mbs lenkia trečioje vietoje likusį Singapūrą ir 1,3 Mbs sidabru labai besidžiaugiančią Estiją.
Vidutiniu išsiuntimo greičiu Lietuva dar labiau lenkia kitus – čia jis 15,1 Mbs, o antroje vietoje likusioje Estijoje – tik 10,7 Mbs. (Daugiau – lentelėje apačioje.)
Gražu ir greičiausiai visiškai teisinga bei pelnyta. Kuo kuo, o duomenų siuntimo greičiu mes tikrai lenkiame ir JAV, ir Didžiąją Britaniją – tuo ne kartą teko įsitikinti ir patiems lankantis tose šalyse.
Tačiau yra vienas „bet“. Mus gerokai sutrikdė tai, kad į greičiausią viešąjį internetą siūlančių šalių dvidešimtuką išvis nepateko jau bent penketą metų visuose Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) tyrimuose visus beatodairiškai lenkianti Pietų Korėja. Kuri, be to, garsėja milžinišku viešuoju belaidžio interneto tinklu.
TTS sako, kad Danija antra, o „Rotten WiFi“ tyrimas rodo, kad ji „lėtesnė“ už Didžiąją Britaniją. TTS rodo, kad trečia pagal ryšio plėtojimą yra Islandija, o „Rotten WiFi“ dvidešimtuke jos tiesiog nėra.
Kažkas čia negerai.
„Rotten WiFi“ yra 2014 m. lietuvių įkurtas startuolis, kuris leidžia kiekvienam parsisiuntusiam jų programėlę ar prisijungusiam prie svetainės kompiuteriu patikrinti dabar naudojamos belaidžio interneto jungties greitį ir rezultatą išsaugoti duomenų bazėje.
Taigi kompanija tiria ne teorinį, o realiai realių žmonių gaunamą belaidžio interneto greitį konkrečioje prisijungimo vietoje.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ir daugybė kitų organizacijų atlieka bendrą tyrimą, kurį vykdo specialistai, tad konkrečių prisijungimo vietų greitis jiems per smulkus tikslas.
Išvada lyg ir būtų lietuvių kompanijos naudai. Su viena sąlyga – jei „Rotten WiFi“ naudotųsi ir savo greičio rezultatais dalytųsi bent keli procentai visų šalių gyventojų, kurie būtų tolygiai pasiskirstę po visą pasaulį.
Kol kas akivaizdu, kad taip nėra. Lietuvoje, pavyzdžiui, šia programa atlikta labai daug testų, tad duomenys apie mūsų šalį išties gana tikslūs. Tuo pat metu iš Pietų Korėjos „Rotten WiFi“ yra gavusi tik kelis tyrimus, kurie rodo kelių viešbučių atsitiktinius duomenis.
Tas pats ir su JAV – milžiniškos teritorijos valstybei atstovauja atsitiktinai netikėčiausiose vietose atliktų matavimų kratinys.
Tad dabar nežinia, kuo tikėti – pasipiktinusiu „Rotten WiFi“ rezultatais korėjiečiu, kuris viename užsienio portale rodo, kad Seulo gatvėje dar 2014 m. turėjo 47,73 Mbs parsisiuntimo ir 48,99 Mbs išsiuntimo greitį, ar lietuviais, sakančiais, kad ten greitis dešimtkart mažesnis?
Išties šis tyrimas yra svarbesnis pačiai kompanijai, kuri taip susiranda naujų vartotojų ir dar patikslina savo teikiamus duomenis. Lietuvai tokie rezultatai irgi gana naudingi, bet tikrai negalime jų laikyti absoliučiai objektyviais.
