Vartotojams, naudojantiems tik keletą slaptažodžių didesniam paskyrų skaičiui, rizika nėra daug mažesnė (36 proc.) ir tiems, kurie naudoja to paties slaptažodžio variantus (12 proc.). Remiantis dar vienu „Kaspersky Lab“ tyrimu, situaciją komplikuoja tai, kad vienas iš 10 vartotojų naudojasi trumpesniu nei aštuonių simbolių slaptažodžiu. 12 proc. vartotojų nesivargina kurti sudėtingesnių slaptažodžių, pavyzdžiui, renkantis didžiąsias raides, skaičių ir raidžių derinius, skyrybos ženklus ar pan.
Tyrimas atskleidė, kad vartotojai rizikuoja nesaugiai laikydami savo slaptažodžius. Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) prisipažino, kad užsirašo slaptažodžius ant popieriaus lapo, telefono atmintyje, tekstiniuose kompiuterio failuose arba juos saugo naršyklėje. Kai naršyklė siūlo išsaugoti prisijungimo vardą ir slaptažodį, trečdalis (36 proc.) yra pasirengę sutikti ir taip patenka tiesiai į kibernetinių nusikaltėlių ar prietaisą perėmusių nesąžiningų žmonių rankas.
Taip neapdairiai besielgiantys vartotojai teisinasi, kad jie savo kompiuteriuose nesaugo konfidencialios informacijos. 27 proc. respondentų nesuvokia, kad slaptažodžiai ir prisijungimai yra kibernetinių nusikaltėlių tikslas. Be to, dar vienas neseniai „Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas parodė, kad 73 proc. vartotojų mieliau atskleistų savo slaptažodžius, nei išeitų iš namų be apatinių. Rezultatas – pernai atakuotos 25 proc. apklaustųjų paskyros.
„Deja, daugelis žmonių nė nenutuokia apie interneto grėsmių mastą ir nepakankamai rimtai saugo asmeninius duomenis internete, todėl vis labiau rizikuoja juos prarasti, – aiškina Deividas Emas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis saugumo ekspertas. – Kiekvienai paskyrai sukurtas sudėtingas slaptažodis yra pagrindinė skaitmeninio identiteto saugojimo dalis. Taikydami sugalvotą algoritmą susikursite sudėtingus, bet lengvai įsimenamus slaptažodžius. Taip pat yra specialios programos, palengvinančios jų kūrimą ir saugojimą.“
Ar jūs mokate patikimai apsisaugoti? Atlikite testą.
