Toji antena N.Harbissonui padeda suprasti jį supantį pasaulį. Tiksliau, suvokti spalvas, kurių jis negali matyti.
Prieš daugiau nei dešimtmetį į jo kaukolę įmontuota antena aplinkos spalvas paverčia garsu. Pradėjęs nuo vos šešių spalvų, dabar vyras gali girdėti ir atskirti šimtus atspalvių. Dar daugiau: jis girdi net tai, kas paprastiems žmonėms nesuvokiama – infraraudonuosius spindulius ir ultragarsą. Taigi, pavyzdžiui, atėjęs į parduotuvę ar banką vyras jaučia, ar veikia jų apsaugos sistemos ir kur yra jutikliai.
„Iš pradžių dėl nuolatinio pypsėjimo dažnai skaudėjo galvą, bet ilgainiui įpratau. Dabar tai – mano kūno dalis, mano papildomas organas“, – teigė Lietuvoje viešintis N.Harbissonas.
Manantiems, kad antena yra tik kažkoks „priedas“, jos savininkas atšauna, kad ji yra neišjungiama ir veikia visą parą. Maža to, energijos ji gauna iš kūno – jos veikimą palaiko kraujo apytaka.
Antena matoma ir 33 metų brito paso nuotraukoje, tiesa, dėl šio pasiekimo teko pavargti – valdininkai nenorėjo leisti jam fotografuotis su elektroniniu įrenginiu. Galiausiai juos pavyko įtikinti, kad tai – nepašalinama kūno dalis.
Matydami anteną nuotraukoje, atlaidžiau į ją žiūri ir oro uostų patikros darbuotojai.
Tačiau labiausiai N.Harbissoną erzina, kuomet anteną kas nors užkliudo ar net bando nutraukti. „Tikrai nesuprantu, kodėl ji taip kliūna neblaivioms moterims. Koks jausmas, kai ją traukia? Panašiai, kaip patraukus ranką ar kitą kūno dalį. Neskauda – ji suaugusi su kaulu, taigi ji tapo mano dalimi“, – paaiškino jis.
Ypatingos priežiūros šis „organas“ nereikalauja, tiesa, kartais jos dalis tenka pakeisti. Be to, tam, kad atbaidytų „tampytojus“, kartais N.Harbissonas ant jos užmauna dirbtinę odą, taigi bandant ją nutraukti ši oda tiesiog nusimauna.
Kadangi antena aplinkos spalvas perteikia garsais, vyras ne tik geriau supranta aplinkinį pasaulį, bet ir gali klausytis muzikos ar ją kurti tiesiog žiūrėdamas į įvairius daiktus – drabužius, maistą, paveikslus, net žmonių veidus. Taigi kol mes deriname drabužių spalvas, sukirpimą ar stilių, N.Harbissonas gali apsirengti... kokią nors dainą.
„Žmonėms atrodo, kad jų odos spalva skiriasi, kad vieni yra „juodi“, o kiti „balti“. Iš tiesų taip nėra – visų žmonių oda yra oranžinės spalvos, skiriasi tik jų atspalviai“, – teigė jis.
Vyras jau turi planų ir būsimiems implantams. Vienas jų – vidinis „laikrodis“, leisiantis jausti laiko tėkmę. „Jei pavyks įdiegti šio vidinio laikrodžio valdiklį, aš net galėsiu reguliuoti savo laiko pojūčius ir, tam tikra prasme, keliauti laiku“, – aiškino vyras.
Koks viso to galutinis tikslas? Tapti robotu?
N.Harbissonas tokių planų neturi, o ir gyventi amžinai neketina: „Jei galėčiau rinktis, geriau gyvenčiau 18 metų su daugiau pojūčių nei 80 metų su tais pačiais.“
