Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas šią savaitę
pasirašė Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, kad
įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę būtų registruojamas
abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas,
pranešė ministerija.
Ministras teigia, kad rengiant šį siūlymą konsultuotasi tiek
su mobiliojo ryšio operatoriais, tiek su specialiosiomis tarnybomis,
ministerijomis, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybine duomenų
apsaugos inspekcija. Pertvarkos papildomai kainuotų mobiliojo ryšio
operatoriams, tad tariamasi, kas turėtų padengti išlaidas.
„Principinis sutarimas, regis, jau rastas, klausimų kyla –
kieno lėšomis tai bus padaryta: biudžeto ar pačių bendrovių.
Tikiu, kad vienu ar kitu keliu visgi prieisime vieningą susitarimą,
kuriuo anoniminius grasintojus ir telefoninius sukčius paliksime už
borto. Tai valstybės garbės reikalas“, – pranešime cituojamas
T.Žilinskas.
Vyriausybės paskirta institucija taip pat galėtų mobiliojo
ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant
nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais
numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu. Beje, ministerija
numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie
paslaugų nutraukimą.
Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus
veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t.y.
daromų nusikaltimų sąrašu.
Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, planuojant ir
vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“
ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su
mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o
neretai ir kelis kartus per dieną.
Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės
žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų
asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda
aktualumą, sako VRM, Ministerijos pateikiamais duomenimis,
išankstinio apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos
Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje,
Bulgarijoje, Norvegijoje.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus
pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų
veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242
tūkst. eurų.