Ką šie žodžiai reiškia? Tai – modelis, kuriame duomenų saugojimui, jų analizei ir sprendimų priėmimui naudojami „ant žemės“ veikiančių įrenginių (asmeninių kompiuterių, išmaniųjų įrenginių, buities įtaisų, skraidyklių, vaizdo kamerų ir t.t.), o ne centrinių tinklo mazgų, ištekliai.
Terminą paprasčiau suvokti remiantis debesijos sąvoka, kuri daugeliui geriau pažįstama. „Debesų“ modelyje pagrindines funkcijas atlieka centralizuoti duomenų centrai, kurie surenka duomenis iš tinklo mazgų ir juos toliau naudoja. „Debesis“, kuriuose sukaupti milijonai terabaitų informacijos, naudoja visi IT milžinai: „Apple“, „Google“, „Intel“ ir kiti.
Debesijos modelyje daug lemia informacijos kanalų, kuriais sujungti „debesys“ ir periferija, pralaidumas. Rūko kompiuterijos idėjos autorių sumanymu, didelę dalį tokio darbo atliekant vietoje, paspartėtų sprendimų priėmimas. Centralizuotas „debesis“ ir decentralizuotas „rūkas“ vienas kitą ne panaikina, o veikiau papildo.
Kur tai galima panaudoti?
„Ūkanoti“ sprendimai geriausiai tinka daiktų internetui – tinklui, kuriame įvairūs prietaisai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, remdamiesi nustatytomis taisyklėmis ar žmogaus komandomis. Jei pavyks sėkmingai įgyvendinti modelį, jis bus efektyviausias srityse, kur kritiškai svarbus reagavimo operatyvumas ir saugumas: medicinoje, elektros energetikoje, automobiliuose ir panašiai. Įkandin, manoma, patrauks šakos, kur operatyvumas ne toks svarbus, tačiau papildoma automatizacija galės padidinti procesų efektyvumą.
„Pavyzdžiui, prekybos centruose įrengtos kameros ir jutikliai gali nuolat tiekti duomenis apie pirkėjų ir automobilių srautą. Prekybos centras gaunamais duomenimis gali pasinaudoti, nusiųsdamas juos į „debesį“ analizei ir nustatydamas ilgalaikes tendencijas. Tačiau šią naudą galima keleriopai padidinti, jei sistema duomenis galės apdoroti vietoje ir realiu laiku, o paskui nedelsdama priims atitinkamus sprendimus, pavyzdžiui, iškviesdama daugiau kasos darbuotojų prieš pirkėjų antplūdį“, – pateikia pavyzdį Maciejus Kranzas, maršrutizatorių gamintojo „Cisco“ viceprezidentas, kuris tapo pagrindiniu šios rūkų kompiuterijos sąvokos populiarintoju.
Modelis duomenis, tikėtina, saugos ribotą laiką – daugiausia kelias savaites, prognozuoja „Cisco“ inžinieriai. Taigi vargu, ar jūsų robotizuotas dulkių siurblys detaliai „atsimins“ kambarių tvarkymo istoriją: to paprasčiausiai nereikia, o dulkių siurbliui ir jį supantiems daiktams nereikės papildomos atminties.
Filmų ir garso įrašų archyvas – kita kalba, nes daugelis žmonių juos norėtų išsaugoti daug metų – šiuo atveju labiau tiks debesų kompiuterijos sprendimai.
Kas technologiją vysto?
2015 metais buvo sukurtas „Open Fog“ konsorciumas, prie kurio, be „ūkanotojo evangelisto“ „Cisco“, prisijungė ir kiti šios šakos milžinai („GE Digital“, „Schneider Electric“, „Dell“, „Intel“, „Microsoft“ ir kt.), taip pat Prinstono universitetas. Konsorciumo tikslas – sukurti atvirą architektūrą, kuria galėtų naudotis gamintojai, kad būtų užtikrintas įvairių prietaisų tarpusavio suderinamumas.
Apie organizacijos technologinius proveržius nepranešama, tačiau „ūko“ populiarintojai mėgsta naudoti poetinę įvaizdžio galią. Pavyzdžiui, „Open Fog“ direktorės Lynne Canavan įrašas konsorciumo svetainėje prasideda taip:
„Vaikystėje kiekvieną vasarą praleisdavau nedideliame Meno valstijos pakrantės kotedže. Apie rūką žinojau viską – visus rūko tipus. Kartais rūkas kildavo palengva. O, būdavo, tiršti rūko sluoksniai beregint apgobdavo pakrantę, paslėpdami viską. Rūkas buvo neišvengiamas. Nepermaldaujamas. Galingas.“
Ekonominės perspektyvos
2015 metais konsultavimo kompanija IDC daiktų interneto, kur daugiausiai ir bus naudojami rūko kompiuterijos sprendimai, rinką įvertino 2,7 mlrd. dolerių. Kompanija prognozuoja, kad po penkių metų rinka išaugs iki 7,1 mlrd. dolerių.
V.Putino nurodymas skirtas Ryšių ir komunikacijų ministerijai, Pramonės ir prekybos ministerijai, Strateginių iniciatyvų agentūrai ir valstybinei kompanijai „Rostelekom“. Savo ruožtu, Ryšių ir komunikacijų ministerija konsultavosi su IT srities žaidėjais, tarp kurių – ir superkompiuterius kurianti kompanija „T–platforms“.
Parengta pagal Slon.ru inf.
