Anot Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, CERN Tarybos sprendimui didelę įtaką turėjo ir tvirtas Lietuvos vadovės politinis palaikymas skatinant mūsų valstybės bendradarbiavimą su šia organizacija. Šių metų sausį Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su CERN generaline direktore Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti) ir aptarė partnerystės sąlygas.
Europos branduolinių tyrimų organizacijoje dirba patys gabiausi planetos mokslininkai. Čia atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį. Narystė CERN Lietuvos mokslininkams suteiktų labai plačias galimybes prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų, o verslui atvertų naujus kelius dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Tai atneš didelę ekonominę naudą Lietuvos žmonėms – paskatins inovacijų plėtrą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą.
Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.
Lietuva pateikė paraišką tapti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) asocijuota nare 2016 m. pradžioje. Šiuo metu CERN dirba 15 lietuvių. Pernai CERN stažavosi 32 mokytojai ir dėstytojai iš Lietuvos.
Tik nedaugelis valstybių tampa šios mokslo institucijos narėmis. Šiuo metu CERN mokslinių tyrimų organizacija turi 21 narę ir 2 asocijuotas nares. Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms.
Šveicarijoje ir Prancūzijoje veikiančiame branduolinių tyrimų centre yra sukurtas didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, atrasta visatos veikimą paaiškinanti dalelė Higgso bozonas, ieškoma atsakymų į sudėtingiausius fizikos klausimus.
