Anot Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, CERN Tarybos
sprendimui didelę įtaką turėjo ir tvirtas Lietuvos vadovės
politinis palaikymas skatinant mūsų valstybės bendradarbiavimą su
šia organizacija. Šių metų sausį Prezidentė Dalia Grybauskaitė
susitiko su CERN generaline direktore Fabiola Džianoti (Fabiola
Gianotti) ir aptarė partnerystės sąlygas.
Europos branduolinių tyrimų organizacijoje dirba patys gabiausi
planetos mokslininkai. Čia atliekami unikalūs moksliniai
eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį. Narystė CERN
Lietuvos mokslininkams suteiktų labai plačias galimybes prisidėti
prie garsiausių pasaulio išradimų, o verslui atvertų naujus kelius
dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Tai atneš
didelę ekonominę naudą Lietuvos žmonėms – paskatins inovacijų
plėtrą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą, naujų darbo vietų
kūrimą.
Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų,
kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.
Lietuva pateikė paraišką tapti Europos branduolinių mokslinių
tyrimų organizacijos (CERN) asocijuota nare 2016 m. pradžioje. Šiuo
metu CERN dirba 15 lietuvių. Pernai CERN stažavosi 32 mokytojai ir
dėstytojai iš Lietuvos.
Tik nedaugelis valstybių tampa šios mokslo institucijos
narėmis. Šiuo metu CERN mokslinių tyrimų organizacija turi 21 narę
ir 2 asocijuotas nares. Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su
naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje
(EBPO), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms.
Šveicarijoje ir Prancūzijoje veikiančiame branduolinių tyrimų
centre yra sukurtas didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas,
atrasta visatos veikimą paaiškinanti dalelė Higgso bozonas, ieškoma
atsakymų į sudėtingiausius fizikos klausimus.