Klaipėdoje marsietis nepražuvo
Bibliotekininkų sukurtas naujausias elektroninis produktas – žaidimas „Žaliapėdis“, skirtas vaikams ir visai šeimai. Žaidėjai gali smagiai praleisti laiką, lavinti motorikos, atminties įgūdžius, o taip pat pasinerti į spalvingą pajūrio gyvenimą – daug sužinoti apie vienintelio Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos įžymybes, vietas, kuriose verta stabtelėti.
Žaidimo herojus – erdvėlaiviu virš Lietuvos pajūrio skridęs marsietis Žaliapėdis, kurį ištiko nelaimė – pametė savo bateriją ir buvo priversta nusileisti žemėn. Gerai, kad sutiktas katinas Profesorius ateiviui ištiesė leteną. Bičiuliai kartu keliauja po Klaipėdą, atlieka įvairias užduotis, patiria daug nuotykių. Kokių? Tai galima sužinoti išmėginus žaidimą.
Kita uostamiesčio bibliotekininkų pristatyta atraktyvi naujovė – mobilioji programėlė Klaipeda Heritage Guide (Krašto Paveldo Gidas), sukurta kaip interaktyvus žemėlapis keliones mėgstantiems žmonėms, pritaikyta veikti ir be interneto. Kiekvienas turistas ar šeima ja gali naudotis nesvarbu kur būtų.
Pagalbininkas – virtualus žemėlapis
„Šioje programėlėje užfiksuoti lankytini, saugomi, esantys ir jau išnykę Klaipėdos krašto kultūros paveldo objektai. Naudotojams veriasi galimybė turiningai praleisti laisvalaikį išbandant 68 įvairiausios tematikos ir ilgumo maršrutus“, – pasakojo viena programos Klaipeda Heritage Guide kūrėjų Toma Gergelienė.
Krašto paveldo svetainė Krastogidas.lt, pasak T.Gergelienės, turėtų praversti Lietuvos pajūryje ir Žemaitijoje atsidūrusiems žygeiviams. Ji veikia keturiomis kalbomis, todėl nepažįstamoje erdvėje padės susigaudyti ir čia atsidūrusiems užsienio turistams.
Klaipėdos apskrities bibliotekos, jos regioninių partnerių, taip ir Žemaitijos nacionalinio parko specialistų pastangomis sukurtame žemėlapyje Krašto Paveldo Gidas (krastogidas.lt) pateikiama išsami informacija apie lankytinas vietas Klaipėdos, Kretingos ir Plungės apylinkėse.
Veiklūs klaipėdiečiai taip prisidėjo prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuoto ir finansuojamo švietėjiško projekto „Bendradarbiaujančios ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“ įgyvendinimo.
Paminklo oro piratams neatrastų
Tiesa, žemėlapio (krastogidas.lt) kūrėjai neišvengė kai kurių netikslumų. Jų paviešinta intriguojanti žinia, kad Klaipėdos Ferdinando aikštėje stovintis vilniečio tautodailininko Algirdo Judicko išdrožinėtas 9 metrų aukščio kryžius su Prano ir Algirdo Brazinskų atvaizdu, ko gero, yra vienintelis pasaulyje paminklas civilinio lėktuvo pagrobėjams, neatitinka tikrovės – smalsūs keliautojai tokio kūrinio čia nesuras.
Gūdžiu sovietmečiu tėvas ir sūnus Brazinskai išgarsėjo ginkluotu teroristiniu išpuoliu – 1970 metais užgrobė „Aeroflot“ lėktuvą, privertė pilotus jį nutupdyti Turkijoje. Per incidentą lėktuve nušauta viena Brazinskams kelią pastojusi stiuardesė.
Kremlius reikalavo, kad turkai išduotų kraują praliejusius lietuvius, kaltino juos terorizmu, tačiau šaltojo karo metais kovotojais už laisvę prisistatinėję Brazinskai vėliau atrado saugų prieglobstį JAV.
Sąjūdžio bangos pakylėtas klaipėdietis Valentinas Zaborskas su savo bendraminčiais apleistoje Ferdinando aikštėje iš tikrųjų buvo pastatęs medinį paminklinį kryžių tariamam Brazinskų žygdarbiui.
Tačiau ne viskas klostėsi taip, kaip buvo sugalvojęs jaunalietuvis V.Zaborskas – viešojoje miesto erdvėje savavališkai atsiradęs paminklas greitai sulaukė prieštaringų uostamiesčio gyventojų vertinimų.
Nereaguojant į prašymus pašalinti šį statinį, pradėjęs pavojingai svirti kryžius su Brazinskų atvaizdu buvo iškeltas iš aikštės ir perduotas savininkams. Kurį laiką jis gulėjo vienos uostamiesčio bažnyčios kieme, o paskui kažkur dingo.
V.Zaborskas smerkė tokią akciją, nes iki šiol įsitikinęs, kad Brazinskai elgėsi kaip tautos didvyriai, tikri patriotai, atkreipę pasaulio dėmesį į okupuotą Lietuvą, o ne kaip teroristai, grasinantys civilinės aviacijos darbuotojams ir laidantys į juos kulkas.
Kitas kryžius – narsuoliui jūrininkui
Ferdinando aikštėje pastatytas kryžius dar vienam V.Zaborsko garbinamam herojui Jonui Pleškiui – tremtinio sūnui, baigusiam jūreivystės mokslus Leningrade, o po to tarnavusiam SSRS Baltijos kariniame laivyne.
Šis lietuvis karininkas 1961 metais jam patikėtą nedidelę karinio laivyno baržą su nedidele įgula per Baltiją slaptai nuplukdė į Švediją ir ten iškart pasiprašė politinio prieglobsčio.
Kiti jūrininkai, kuriems J.Pleškys, naktį pasukęs laivą Švedijos krantų link, nieko nesakė apie tokius savo manevrus atviroje jūroje, irgi ištrūko į laisvąjį pasaulį, bet ten pasilikti nepanoro – grįžo atgal.
J.Pleškys Sovietų Sąjungoje buvo nuteistas mirties bausme už akių už išdavystę. Persikėlęs į JAV, ten visą laiką gyveno kaip ant adatų, dažnai keitė gyvenamąsias vietoves, vengė bendrauti su giminaičiais Lietuvoje.
KGB ranka lietuvio nepasiekė, tad rūstus SSRS karinio tribunolo nuosprendis J.Pleškiui nebuvo įvykdytas.
Mitologizavus J.Pleškio istoriją, parašytas romanas „Raudonojo Spalio medžioklė“ apie lietuvį kapitoną, nuplukdžiusį į JAV vandenis Sovietų atominį povandeninį laivą, Holivude sukurtas filmas. Iš tikrųjų tokio kapitono nebuvo.
Legendinės teatro ir kino aktorės Eugenijos Pleškytės brolio J.Pleškio šuolis į Vakarus vertinamas prieštaringai, todėl, kad jis rizikavo ne tik savo, bet ir slapto plano įkaitais tapusių įgulos narių, jų artimųjų gyvybe bei ateitimi.
Žaliapėdis visas klaidas ištaiso
Iš Švedijos grįžusiems į Sovietų Sąjungą J.Pleškio įgulos nariams, tarp kurių buvo ir jo tautiečių, teko aiškintis Maskvos politrukams, kad jie čia niekuo dėti. Ir vėliau jūrininkai visą laiką jautė nuolatinį kegebistų dėmesį.
Paminklas J.Pleškiui buvo pastatytas šalia kryžiaus Brazinskams. Teroristinį aktą primenančio simbolio aikštėje nebeliko, o J.Pleškio atminimui skirtas kryžius, kaip teisingai nurodo Krašto paveldo gido žemėlapis, vis dar stovi.
Ferdinando aikštėje į dangų stiebiasi dar vienas medinis kryžius su garsaus Klaipėdos sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko atvaizdu, stovi keli paminklai ir koplystulpiai, primenantys istorines asmenybes, įvykius bei datas.
Krašto paveldo svetainės kūrėjai tikriausiai ištaisys visus netikslumus, kai žaliapėdžio atvesti į Ferdinando aikštę patys įsitikins, kad “vienintelio pasaulyje paminklo civilinio lėktuvo pagrobėjams“ ten jau seniai nebėra.