„Game On“ mastas kerta tik įžengus į rūmus
Galbūt savo mokyklose ar daugiabučių kiemuose „Cosplay“ scenoje dėl piniginių prizų ir dovanų besivaržantys geriausių kompiuterinių žaidimų personažų kostiumų savininkai atrodys keistuoliais, bet čia jie – žvaigždės. Tai karnavalas, kuriam kai kurie dalyviai pasiruošė taip, kad net sunku įsivaizduoti, kiek tokiam hobiui reikėjo skirti laiko.
Šalia eilės monitorių, prie kurių dvylikamečiai minko naujus žaidimus tokiomis blizgančiomis akimis, kad iškarto aišku – žmonės atsidūrė savo svajonėje. Ir dargi už tai gali gauti kokių nors prizų. Na, bent jau bandomąjį prisijungimą prie vieno ar kito naujo žaidimo.
Eilės prie virtualios realybės atrakcijų tokios, kad „HTC Vivre“, „Oculus Rift“ ar „Sony VR“ kūrėjai gali ramiai atsikvėpti – taupančių brangiems jų žaisliukams skaičius tikrai augs.
Beje, stulbinančiai daug ir lietuvių kuriamų virtualių atrakcijų. Gana komplikuotų mechaninių konstrukcijų, kurios užsidėjus virtualios realybės akinius padeda imituoti plaukimą kanoja, skrydį deltaplanu ar leidimąsi parašiutu, čia ne viena. Ir visas jas, bei joms skirtas virtualios realybės programas, gamino lietuviai.
Kol didžiojoje salėje rengėsi „Counter Strike“ pusfinaliui e-sporto profesionalai, prasibrovėme į „Šeimų salę“. Visur esantys KTU atstovai ir čia vaikučiams rodo, kaip galima sukonstruoti savo robotą, programuoti valdiklius.
Didžiuliai stalai, ant kurių sukonstruotuose miestuose ar kalnuose vyksta taktiniai mūšiai netikėtai parodo, kaip vystosi stalo žaidimai. Dabar su figūrėlėmis galima žaisti į savo kambarį iš kompiuterio ekrano perkeltus žaidimus. Pavyzdžiui, „Warkraft“.
Toliau aptikome tai, ką manėme nugrimzdus į žilą praeitį. Susigrūdę prie senoviškų kineskopinių televizorių, žaidimų kompiuteriais, kuriuos Lietuvoje paskutinį kartą buvo galima pirkti dar už rublius ar bent talonus, entuziastingi dėdulės bei jų atžalos žaidė žaidimus, sukurtus seniau negu Lietuva atgavo nepriklausomybę. Retro turi savo žavesio. Nors mirgantys ekranai ir 256 spalvų gama verčia ašaroti. Ir ne iš gailesčio, kad tai jau praeitis, o todėl, kad paskausta akys.
„Nepažaidęs, karjeros žaidimų industrijoje nepadarysi“
Išsiveržę iš minios, šalia su vovere plepančio kardinolo, pamatėme viso šio žaidimų karnavalo organizatorių, kompanijos „TeleSoftas“ vadovą Algirdą Stonį.
„Tai žaidimų kultūros paroda, kurią rengiame aktyviai padedami Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos. Ji skirta pristatyti žaidimų industriją mūsų regione. Nuo elektroninio sporto, žaidimų kūrimo iki visos periferinės įrangos, kuri jiems naudojama.
Palyginus su praeitais metais, kai „Siemens“ arenoje per dieną apsilankė 7000 žmonių, dabar turime dviejų dienų renginį „Litexpo“ ir per pirmą dieną apsilankė 12 000. Taigi, manau, viskas gerai“, – sako parodos organizatorius.
A.Stonys patvirtino tai, kas matosi plika akimi – daugiausia lankytojų čia – jaunimas iki 30 metų. Tie, kam nuo 20 iki 30 daugiausia eina į žaidimų kūrimo konferencijas, klausosi pranešėjų, o jaunesni stebi šou, bando žaidimus, žiūri elektroninio sporto transliacijas ir t.t.
„Vaikams čia įdomiausia pasibandyti naujus žaidimus ir gal netgi laimėti kokias nors ausines. Bet yra ir paskaitos tėvams apie žaidimų industrija. Parodome, kad žaidimai yra ir edukacija, ir sportas. Gali virsti verslu, gyvenimo būdų. Nepažaidęs nepradėsi kurti žaidimų“, – sako A.Stonys.
Daugelis dalyvių – kompanijos kurios prekiauja kompiuteriais arba dirba žaisimų industrijoje. Gamintojai užmezga ryšius su pardavėjais, žaidimų kūrimo zonoje prisistato startuoliai.
„Jei kalbėsime apie verslą ar komerciją, čia yra kelios kryptis. Viena – periferinės įrangos ar kompiuterių gamintojams pristatyti savo produkcija, susirasti pardavėjų mūsų regione. Čia tokie gamintojai, kaip „Razer“, „MSI“, „Asus“ susitinka su tokiom parduotuvėm, kaip „Skytech“, „Topo Centras“, „Kilobaitas“.
Kita kryptis – žaidimų ir elektroninio turinio kūrimas bei platinimas. Toks žaidimų kūrėjas, kaip GTA yra vienas mūsų pagrindinių rėmėjų. Tos kompanijos ieško turinio, ieško kas kurtų parduodamą prekę.
Pristatome užuomazgas virtualios realybės sprendimų. Čia dar daug kas prototipų fazėje, tačiau juos jau galima pasibandyti.
O ir Lietuvos kariuomenei čia puiki bazė ieškant būsimų karių. Jei kažkas gali gerai šaudyti CS, tai ir kariuomenėje galės“, – trumpai apžvelgė kas čia vyksta organizatorius.
Na, o jau išeinant mūsų dėmesį vėl patraukė pro šalį einantys žvėreliai, bei kažkokie viduramžių kariai. Pagalvojome – gerai, kai keistenybės yra savo vietoje. Štai čia viskas džiugina, o kai išrenki į Seimą kokį pokemoną, keturis metus liūdėti tenka…
