Iki „Windows 7“ versijos tai buvo tiesiog programa, kurią vartotojas turėdavo pirkti, nemokamai gaudavo minimalius būtinus atnaujinimus, bet jei norėdavo naujesnės versijos – galbūt ir su nuolaida, bet turėdavo pirkti vėl.
Nuo aštuntosios versijos „Microsoft“ požiūris ir verslo planas pasikeitė. „Anksčiau „Microsoft“ reikšmingus pokyčius darydavo daugmaž kas trejus-ketverius metus, – pasakoja „Microsoft“ Centrinės ir Rytų Europos regiono produktų rinkodaros vadovas Vedranas Solaja, omenyje turėdamas „Windows XP“, „Windows Vista“ ir „Windows 7“ versijų kaitą, – O dabar reikšmingesni atnaujinimai vyksta daugmaž kas pusmetį.“
Tik vartotojams tie pokyčiai turbūt jau nebe tokie akivaizdūs – juk pats „Windows“ versijos pavadinimas, numeris ir vartotojo sąsajos išvaizda nebesikeičia. Tad didžiausias pokytis yra tas, kad dabar „Windows“ ir kiti produktai (kaip, pavyzdžiui, „Office 365“) yra traktuojama kaip nuomojama paslauga (angl. „Windows“ as the service). „Windows“ atveju – paslauga, už kurią sumoki kartą, įsigydamas naują kompiuterį – ir šiame iki pat jo paskutinio burgztelėjimo veiks naujausia ir moderniausią operacinės sistemos versija (žinoma, naujausia tiek, kiek patemps nuolat senstantis kompiuteris, turintis nuolat kovoti su amžinai augančiu naujų programų rajumu resursams), o „Office 365“ atveju – tiek, kiek norėsi už ją mokėti.
Beje, verslo srityje „Microsoft“ žengia ir dar toliau – kaip pasakoja „ALSO Lietuva“ vykdantysis direktorius Evaldas Rėkus, bendradarbiaujant su „Microsoft“, Lietuvoje pradedama siūlyti nauja paslauga: verslui siūloma išsinuomoti ne tik „Windows“ ar „Office 365“, bet ir visą kompiuterį. Tiesiog, priimi naują darbuotoją, užsisakai kompiuterį, gauni su visomis pageidaujamomis programomis, susimoki už mėnesį ir po mėnesio nuomą pratęsi. Bet jei darbuotojas išeina – anuliuoji paslaugą ir toliau mokėti nebereikia.
Tolesnės „Microsoft“ gairės
Bet patys „Microsoft“ žvelgia dar toliau. Ir, kaip pasakoja V.Solaja, „Microsoft“ savo ateitį mato trijuose dalykuose: asmeninėje kompiuterijoje, produktyvumo didinime („Office 365“, „Skype“ ir pan.) bei išmaniojoje debesijoje, į kurios sąvoką įeina ir dirbtinis intelektas, ir sistemų mokymasis (angl. machine learning).
Be to, „Microsoft“ pavyko suvilioti ir 7 milijonus savo vartotojų, kad šie taptų „Windows“ testuotojais – ir net ne apmokamais, o primokančiais (nes juk jie ir taip jau perka „Windows“ kaip paslaugą). Taip galima apibūdinti „Windows Insider“ kampaniją, kurios dalyviai turi prieigą prie naujausių versijų, jas bando, teikia atsiliepimus, ir, pasak pačių „Microsoft“, taip formuoja būsimą „Windows“ veidą (o iš tiesų – ir visą kūną).
Kalbant apie techninę pusę, „Microsoft“ eina panašiu į „Google“ keliu: turėdami įsimintinus flagmanus („Microsoft“ atveju ryškiausiu pavyzdžiu, be abejo, būtų „Surface“), leidžia gaminti jų analogus ir kitiems gamintojams, tokiems, kaip „Asus“, „Lenovo“ ir pan. Viso to pasekmė – vartotojas gali rinktis iš daugiau modelių ir platesnio kainų ruožo.
Šiame kontekste V.Solaja atkreipia dėmesį į augančią „du viename“ (angl. „2-in-1“, arba dar vadinamų kompiuterių-transformerių) rinkos dalį, kur tas pats įrenginys gali būti ir planšete su jutikliniu paviršiumi, ir nešiojamuoju kompiuteriu su fizine klaviatūra, pirštų skeneriu, 3D skenavimo kamera ir dar keletu įvairių priedų, kurių buvimas ar nebuvimas lemia ir kainą.
Prie tokio fizinio dvilypumo taikosi ir programinė „Windows“ dalis, ir tai labai gerai iliustruoja naujas „Windows Ink“ sprendimas, kurį V.Solaja pademonstravo keletu labai paprastų, bet pakankamai įspūdingų pavyzdžių.
Norite apskaičiuoti realų atstumą žemėlapyje nuo taško A iki taško B? Įsijunkite „Windows 10“ žemėlapių programą, rašiklio režimą ir pele (ar pirštu, jei ekranas jutiklinis) nubrėžkite atkarpą, kurią norite išmatuoti. Po sekundės atsiras tikslus atstumas.
Norite pamatyti variantus, kaip geriausia nuvykti iš taško A į tašką B? Darykite tą patį, tik įsijungę navigacijos režimą: brūkštelėkite tiesią liniją nuo pradinio iki galutinio taško žemėlapyje, ir sistema pateiks jums bent keletą maršrutų su atstumais ir tikėtinais kelionės laikais.
Dar efektingiau „Windows Ink“ atsiskleidžia „OneNote“ sistemoje – čia sistema net tik atpažįsta ranka (ar pele) pakeverzotas lygtis, bet jas ir išsprendžia, o taip pat ir pakoreguoja (padailina) ranka pieštas geometrines figūras, ir t.t.
Ko „Microsoft“ dar neatskleidžia
Žinoma, „Microsoft“ visų savo planų neatskleidžia. Pavyzdžiui, kada kompiuterinė asistentė „Cortana“ pradės suprasti lietuvių kalbą (tikėtina, dar labai negreitai. Juk prioritetas tokioms kalboms, kurių vartotojų yra daugiau, t.y., vokiečių, ispanų, mandarinų, rusų). Arba kada Lietuvoje pasirodys „HoloLens“ ar „Surface Studio“ (galbūt ir niekada).
Beje, dėl „HoloLens“ ir panašių dalykų – „Microsoft“ sakosi rimtai žiūrintys į išplėstąją realybę, kurią patys vadina „mišriąja realybe“ (angl. mixed reality, bet perklausus sutinka, kad kalbama apie tą pačią išplėstąją realybę, angl. augmented reality) ir prognozuoja didelį šios rinkos augimą. Tad jei net paties „HoloLens“ įsigyti kiekvienas ir negalės (kol kas šiuo įrenginiu nei planuojama prekiauti kur nors už JAV ribų, nei jis būtų įkandamas kiekvienam norinčiam – vis dėlto, jo kaina – apie 3000 JAV dolerių), tačiau, remiantis jau minėta „Microsoft“ politika „rodykime pavyzdį, bet leiskime gaminti ir kitiems“, tikėtina, kad sulauksime kitų gamintojų analogų. Ir ko gero, pigesnių.
Rimtai „Microsoft“ žiūri ir į žaidimų rinką – tyliai, po truputį, bet tikslingai reformuoja savo „Xbox“ sistemą, siekdami šiam vardui suteikti ne tik žaidimų kompiuterio prasmę, bet ir pramogų sistemos įvaizdį apskritai: jau dabar keli „Xbox“ žaidimai yra pasiekiami ne tik minėtoje žaidimų konsolėje, bet ir asmeninių kompiuterių savininkams. V.Solaja teigia, kad su laiku tokių žaidimų tik daugės, ir galų gale taps nebesvarbu, kas kuo žaidžia – draugai tame pačiame žaidime galės rungtyniauti vienas žaisdamas konsole, o kitas – tradiciniu asmeniniu kompiuteriu. Be to, ateityje nusipirkus žaidimą konsolei, jis veiks ir tradiciniame kompiuteryje.
„Microsoft“ taikinyje ir 3D technologijos – tiek programinė įranga, lengvinanti 3D objektų kūrimą (pavyzdžiui, piešti objektą kompiuteriniu pieštuku ekrane ir paversti jį 3D modeliu), tiek techninė – specializuotos kameros, padedančios nufotografuoti/nuskenuoti realų fizinį objektą ir paversti jį trimačiu virtualiojoje erdvėje. Ar net suteikti galimybę daryti tai telefonais. „Siekiama paversti 3D prieinamą visiems“, – teigė V.Solaja.
Iš kur toks dėmesys? „Dabartinėje pasaulinėje virtualiosios, išplėstosios realybės ir holografijų technologijų rinkos vertė yra 5 milijardai JAV dolerių, bet vos po ketverių metų čia jau suksis 126 mlrd. JAV dolerių, tad tam ruošiamės jau dabar“, – sakė „Microsoft“ atstovas.
„Microsoft“ padėtis pasaulyje ir Baltijos šalyse
Mėgstame įsivaizduoti, kad lietuviai yra konservatyvūs. Turbūt, daugelio sąmonėje vis dar gyvuoja įvaizdis, kad mėgstamiausia lietuvio operacinė sistema yra „Windows XP“, bet statistika rodo ką kita: „Windows 10“ Lietuvoje naudojasi jau apie 30 proc. vartotojų („Windows 7“ – apie 40 proc., tad tas „Windows XP“ likutis iš tiesų nėra toks jau didelis).
Tą patį sako ir V.Solaja. Juokdamasis jis pasakoja: „Ne, lietuviai visiškai nėra konservatyvūs. Konservatyvūs yra Bosnijos, iš kurios aš esu kilęs, gyventojai: jiems iki šiol du geriausi dalykai pasaulyje yra „Windows XP“ ir antros kartos „Volkswagen Golf“.“
Bet pagal progresyvumą Baltijos šalyse, žinoma, pirmauja estai: ten tiek „Windows 10“, tiek „Windows 7“ sudaro po 35 proc. rinkos. Vos pora procentų mus lenkia ir latviai: ten „Windows 10“ sudaro apie 32 proc. rinkos, „Windows 7“ — apie 38 proc. Tuo metu Lietuvoje 10-ąją versiją naudoja 30 proc. vartotojų, 7-ąją – 40 proc. (tad galime pergalingai iškelti šampano taures, kad XP dalis lieka ne tokia jau ir didelė).
Kalbant apie visą pasaulį, „Windows 10“ plinta dvigubai greičiau nei plito „Windows 7“: dabar per metus atsirado 400 mln. naujų „Windows 10“ vartotojų, kai per analogišką laiką „Windows 7“ prieaugis buvo tik 200 milijonų.
Kalbant apie Lietuvos rinką ir jos vartotojus, E.Rėkus pastebi, kad čia situacija irgi gerėja: perkamoji galia auga, ir vartotojai domisi jau ne vien pigiausiais, bet ir galingesniais, daugiau galimybių turinčiais įrenginiais bei programiniais sprendimais.
