Tačiau argumentas, kad transliavimo internetu paslaugos galiausiai išnaikins piratavimą, galioja tik tada, jei jos pirataujančioje šalyje siūlomos už prieinamą kainą. Nauji „Muso“, antipiratines technologijas kuriančios kompanijos, duomenys rodo, kad šalyse, kur gyventojų pajamos mažesnės, piratavimas didesnis. O Lietuva labiausiai piratinius puslapius lankančių naudotojų šalių sąraše užėmė antrą vietą.
Visgi ne mūsų šalis patraukė užsienio apžvalgininkų dėmesį.
Pasaulio banko duomenimis, Singapūras, matuojant vienam gyventojui tenkančias bendras nacionalines pajamas (BNP) pagal perkamąją galią, yra ketvirta turtingiausia pasaulio šalis. Tačiau singapūriečiai minėtame sąraše įsikūrė devintoje vietoje, greta daug neturtingesnių šalių, tokių kaip Rumunija, Baltarusija ir Ukraina.
Nors „Netflix“ galima naudotis visose pasaulio šalyse – išskyrus keturias – jo paslaugų kainos nepritaikomos pagal vietines rinkas. Tad naudotojas Kijeve už pigiausią prenumeratą kas mėnesį turi atseikėti 7,99 euro, tiek pat, kiek ir Paryžiuje ar Frankfurte, kas per metus 2419 eurų uždirbančiam ukrainiečiui yra prabanga. „Spotify“ kai kuriose labiausiai pirataujančiose šalyse paslaugų dar neteikia.
Nėra aišku, kodėl singapūriečiai yra taip linkę piratauti, nors apmokėti internetinio transliavimo paslaugų jiems tikrai nebūtų sunku. „Muso“ sako leidžianti „kalbėti duomenims“ ir nesistengianti gvildenti stebimų tendencijų priežasčių. Ji atkreipė dėmesį į 2014 m. apklausą, kurią atliko tyrimų firma „Sycamore Research“, rodančią, kad 7 iš 10 jaunų, 16–24 metų amžiaus, singapūriečių pripažino aktyviai besisiunčiantys muziką, filmus ir TV laidas nelegaliai. 6 iš 10 suaugusių respondentų sakė piratavę internete anksčiau.
2014 metais Singapūre įsigaliojo autorinių teisių įstatymai, kuriais remdamiesi autorinių teisių savininkai gali nurodyti interneto paslaugų tiekėjams blokuoti interneto puslapius, kuriuose yra piratinės medžiagos. Praėjus porai metų, singapūriečių apetitas nemokamoms pramogoms nemąžta. Taip gali būti paprasčiausiai dėl to, kad singapūriečiai daro tai, ką moka geriausiai – būna kiasu. Galų gale, kam mokėti, jei galima gauti nemokamai?
Šaltinis: Qz.com.
