Vis dėlto galima pastebėti, kad visame šiame pokyčių verpete yra viena nesikeičianti ramybės salelė. Tai – dažniausiai nepatenkinti, pernelyg rimti oro uostų patikros pareigūnai, kurių veiduose pamatyti šypseną yra kažkas panašaus, kas ir gatvėje rasti monetą: tai nėra visiškai neįmanoma, bet vis dėlto – toli gražu ne kasdienis reiškinys.
Ar kaip nors galima pakeisti šį dalyką? Pasirodo, taip. Viena apsaugos kompanija sumąstė, kaip tai padaryti, pasinaudojant daiktų internetu (angl. Internet of Things, IoT).
Turbūt esate kur nors pastebėję nedidelius stendus su trimis spalvotais veidukais ir klausimu: „Kaip jums patiko aptarnavimas?“ Nepatenkinti aptarnavimu gali spausti raudoną (liūdną) veiduką, patenkinti – žalią linksmą veiduką, o dar yra ir neutrali geltono veiduko funkcija.
Tai štai, viena apsaugos kompanija pastatė tokius autonominius apklausų aparatus prie oro uostų patikros vartų ir informavo, kad jei apklausos duomenyse dominuos teigiami atsiliepimai, patikros darbuotojai prie savo algos gaus priedus – premijas.
Ar po to pasikeitė patikros darbuotojų aptarnavimas? Galima neabejoti. „Ir tai yra puikus pavyzdys, kaip daiktų internetas gali keisti net žmonių įpročius“, – šypsosi „Tele 2“ Daiktų interneto padalinio vadovas Rami Avidanas.
Daiktų internetas
Daiktų internetas nėra kažkokia staigi ir pritrenkianti naujovė. Mes to nepastebime, bet jau kurį laiką gyvename jame – nepaisant to, kad prie Tinklo prijungti šaldytuvai ar skalbimo mašinos dar nėra itin išplitusios.
Numerį atpažįstantis ir automobilį praleidžiantis užkardas prekybos centro ar kino teatro aikštelėje? Savitarnos kasa prekybos centre? Automatas, išduodantis jūsų eilės numerį banko skyriuje? Tai – daiktų interneto pavyzdžiai ir kuo toliau, tuo daugiau jų bus. Tačiau kodėl „Internetas“? Nes šie paminėti įrenginiai ne tik atlieka jums akivaizdžiai matomą funkciją, bet ir daro daug daugiau – renka, teikia duomenis specialistams, o šie jau daro išvadas ir tobulina paslaugas ar produktus: tyrinėja, kada daugiausia žmonių atvažiuoja apsipirkti, kiek tam skiria laiko ir iš kurios pusės dažniausiai atvažiuoja – galbūt iš tos pusės reikėtų įrengti dar vieną įvažiavimą?
Ir tokių pavyzdžių – begalės. Iš esmės šiais laikais bet kas, turintis kokius nors jutiklius, sugebančius priimti ir perduoti informaciją, jau gali tapti daiktų interneto dalimi.
Bet tai – dabartis. Kaip atrodys ateitis? Paprašytas keliais sakiniais nupiešti ateities vartotojo vaizdą, R.Avidanas nusišypso, išsitraukia telefoną ir tarsteli: „Aš geriau parodysiu.“
Daiktų internetas močiutei
Viskas minėtame vaizdo įraše gražu ir aišku, bet tai – pasaulis dabartiniam trisdešimtmečiui, keturiasdešimtmečiui ar penkiasdešimtmečiui, o kaip su vyresniais – ar technologijos juos aplenks? Ar toks dalykas, kaip daiktų internetas, gali būti naudingas močiutei?
R.Avidanas tuo neabejoja. „Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės neretai turi problemų dėl to, kad jie pamiršta išgerti vaistus ar susipainioja ir išgeria ne tuos. Švedijoje ir Vokietijoje, o ir dar keliose šalyse jau taikomas sprendimas, kur vaistų dėžutė pati pradeda pypsėti, kuomet ateina laikas gerti vaistus, ir išduoda būtent tą vaistą, kurio tuo metu reikia.“
Be to – nuotolinė priežiūra vyresniems. Daiktų interneto ekspertas teigia, kad tam tikri sprendimai gali lemti net tokius pokyčius, kad pasiekę rizikingą amžių senjorai, kurie dar galėtų būti pakankamai savarankiški, bet jiems neišvengiamai reikia kasdienės priežiūros, užuot keldinami į senelių namus, galėtų toliau gyventi savo namuose, nuotoliniu būdu nuolat ir realiu laiku prižiūrimi artimųjų ir specialistų. Pavyzdžiui, močiutė išėjo pasivaikščioti ir pasiklydo? Jei ji turi laikrodį su integruota GPS, artimieji visada mato, kur senolė yra, ir gali telefono skambučiu padėti išspręsti problemą.
Daiktų internetas – bet kokiam verslui
Žinoma, daiktų internetas priklauso aukštųjų technologijų sričiai. Ar tai reiškia, kad tai prieinama tik stambioms įmonėms ir gamintojams, o smulkusis verslas lieka nuošalyje?
R.Avidanas įsitikinęs, kad taip nėra, ir IoT galima integruoti į bet kokį verslą. O paprašytas pateikti pavyzdį, kuo IoT galėtų būti naudingas kelių draugų įkurtai įmonei, tarkime, nedideliame miestelyje gaminančiai kėdes, technologas atsako: „Įmontuokite į kėdes jutiklius, kad matytumėte, kada jos sulūžta, ir tam nutikus, dar tą pačią valandą kreipkitės į pirkėją su pasiūlymu pataisyti kėdę ar su nuolaida įsigyti naują.“
„Beje, įdomu, kad pavyzdžiu pasirinkote kėdžių gamybą, – juokiasi R.Avidanas. – Nes mes kaip tik Jungtinėje Karalystėje pradėjome projektą, kur įmonė teikia paslaugą, stebėdami darbuotojų elgseną biure. Jie po kėde įmontavo nedidelius daviklius ir stebi, kaip dažnai naudojamos kėdės. Surinkusi ir išanalizavusi duomenis, įmonė stengsis padidinti fizinį darbuotojų aktyvumą, kad jie nedrybsotų visą dieną biuro kėdėje.“
Pavasarį lankantis konferencijoje „Mobile World Congress“ teko girdėti ir kitus, jau ruošiamus IoT produktus ir paslaugas. Pavyzdžiui, autodiagnostiką atliekantis šaldytuvas, pats bendraujantis su savo gamintoju. Trumpai tariant, vieną dieną galite sulaukti skambučio iš įmonės, kurioje pirkote šaldytuvą – ar šaldytuvo gamintojo – su klausimu: „Matome, kad jūsų šaldytuvo kompresorius pradeda gesti ir prognozuojame, kad artimu metu gali nutikti rimtesnis gedimas. Labai rekomenduotume, kad Jūsų šaldytuvą apžiūrėtų meistras. Jei sutinkate – kuriuo metu Jums būtų patogiausia jį priimti?“
Rizikos ir pavojai
Taigi, kol kas viskas atrodo šviesu ir gražu. Bet pasaulis dar turėtų prisiminti praėjusių metų interneto ataką, sustabdžiusią tokių gigantų, kaip „Spotify“, „AirBnB“, „Sony Playstation Network“, „Amazon“, BBC ir pan. veiklą. Tąkart DDoS ataką atliko ne kas kitas, o daiktų internetas, t.y. prastai apsaugoti daiktų interneto įrenginiai (tokie, kaip vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo įrašymo įrenginiai ir panašiai), kuriais pasinaudojo programišiai.
Tiesą sakant, siekiant to išvengti net buvo sukurtas „gerybinis“ virusas, ieškantis nesaugių IoT įrenginių ir juos paprasčiausiai gadinantis – tam, kad sumažintų kitos tokios atakos tikimybę. Ką ponas Rami Avidanas mano apie tai?
„IoT saugumas nuolat didėja, į tai investuojami labai dideli pinigai, – mano pašnekovas. – Bet, žinoma, absoliutus saugumas neegzistuoja ir pati žmonijos istorija rodo, kad visada yra tokių, kurie ieško skylių ir būdų kur nors įlįsti ir ką nors sugadinti. Kadangi IoT įrenginių kiekis augs, tai niekur nenunyks ir grėsmės. Bet, kalbant apie „BrickerBot“ principą, dabar gamintojai jau patys į savo produktus diegia galimybę stabdyti įrenginio veiklą, jei jis pradeda elgtis ne taip, kaip turėtų.“
Pasak specialisto, toks įrenginių stebėjimas ir stabdymas gali būti tiek automatizuotas, tiek paklūstantis paties vartotojo rankoms.
