Tokiose žinutėse „paslaugūs“ siuntėjai pateikia apgaulingą nuorodą į siuntėjų valdomą tinklapį, kurią spaudžiant siūloma „gelbėti“ Jūsų įmonės paskyrą nuo įsilaužimo. Žinoma, ją paspaudus rezultatas bus atvirkštinis, t.y. Jūsų prisijungimo duomenys pateks į piktavalių rankas, o Jūsų paskyra bus pasisavinta ir panaudota dievai žino kam. Dažniausiai taip užgrobtos paskyros naudojamos fiktyviai reklamai, svetimų reklamos biudžetų įsisavinimo schemoms, taip pat įvairaus nelegalaus turinio sklaidai. Beje, tokios iš pirmo žvilgsnio mažareikšmės atakos naudojamos ir plataus masto komerciniam šnipinėjimui, kibernetiniam terorizavimui, siekiant pakenkti visos valstybės ūkiui, ir pan.
Įvairūs piktavaliai, norintys užvaldyti Jūsų elektroninį turtą ar reputaciją, kasdien darosi vis išmanesni. Geriausia apsauga šiuo atveju yra elgtis apdairiai ir nepasiduoti emocijoms. Ignoruokite tikroviškus elementus, pvz. tikrą Jūsų paskyros fotografiją, kurios į sukčių žinutes įterpiamos siekiant autentiškumo ir emocinio atsako. Užuot tuoj pat pulti gelbėti savo paskyrą, dar kartą įdėmiai peržiūrėkite gautą žinutę. Ar ji atrodo tikra, ar tikrai siuntėjas yra tas, kuo dedasi, ar el. pašto adreso galūnė ir nuoroda, kurią „reikia skubiai spausti“, sutampa su socialiniu tinklu ir paskyra, kurią siūloma „gelbėti“?
Tokie atvejai rodo, kaip svarbu įmonėms turėti aiškų kibernetinio saugumo veiksmų planą ir mokyti darbuotojus atpažinti grėsmes. Įmonės turėtų turėti už įmonės informacijos ir elektroninių paskyrų saugumą atsakingą darbuotoją ir kibernetinio saugumo veiksmų planą, o kilus grėsmei, prieš reaguodamos ir atlikdamos kokius nors veiksmus, turėtų pasikonsultuoti su atsakingu darbuotoju ar išoriniu specialistu. Aš, kaip technologijų ir interneto teisės specialistas, dirbu jau beveik du dešimtmečius, ir per juos sukaupta patirtis rodo, jog dauguma klientų pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai įvyksta blogiausia, o piktavalių pėdsakai jau atšalę. Turime labai aiškiai suvokti, kad kuo daugiau naudojamės elektroninėmis paslaugomis, socialiniais tinklais ir kitomis naujovėmis, tuo didesnės saugumo grėsmės.
Daugelio įmonių socialinių tinklų paskyros dažnai būna iniciatyvos iš apačios – t.y. įmonių paskyras sukuria ir informaciją jose talpina eiliniai darbuotojai, kartais tą daro net be vadovybės žinios. Tai nėra blogai ir rodo darbuotojų atsidavimą įmonei, tačiau įmonių vadovai neturėtų palikti šių procesų savieigai, turėtų proaktyviai domėtis socialinių tinklų galimybėmis ir saugumo pavojais, komunikuoti apie tai su visais įmonės darbuotojais, rūpintis, kad socialinių tinklų paskyrose būtų užtikrintas tinkamas saugumo lygis. Primintina, kad reikia ne tik atidžiai reaguoti į elektroninio pašto pranešimus, tačiau imtis ir bendrų elektroninio saugumo priemonių – pavyzdžiui, nenaudoti paprastų slaptažodžių ir prisijungimo vardų, reguliariai keisti slaptažodžius ir pan. JAV patirtis rodo, kad į ne vienos įžymybės ar politikų elektroninės paskyras yra įsilaužiama būtent atspėjant ar parenkant slaptažodį, o ne pasinaudojant techninio saugumo spragomis.
O jei jau įvyko blogiausia, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Veikiant operatyviai, susisiekus su socialinio tinklo ar elektroninės paslaugos operatoriumi, galima prarastą prieigą prie paskyros atstatyti arba bent jau sumažinti piktavalių galimybes ja pasinaudoti, taip pat apie būtinybę imtis saugumo priemonių informuoti įmonės klientus ir partnerius, sumažinti žalą įmonės reputacijai.