Technologijų rinkoje vyksta intensyvios lenktynės: metamos didžiulės specialistų pajėgos, bandant sukurti daiktų interneto sprendimus, kurie būtų tokie patogūs naudoti, paprastai įdiegiami bei nebrangūs, kad nukonkuruotų dabar žmonių buityje masiškai naudojamus elektroninius prietaisus, įvairias sistemas ir kitus įrenginius, kuriais dabar yra perpildyta rinka.
„Daiktų interneto sprendimai tol nebus masiškai naudojami, kol jie netaps patogesni už tradicines technologijas – kitaip tariant, kol susirasti ir paspausti mygtuką bus paprasčiau, nei tą daryti per telefoną”, - teigia IT bendrovės „Tieto Lietuva” technologijų ekspertas Julius Uža.
Nr. 1. Išmanią namų valdymo sistemą turės kiekvienas būstas
Dar būnant darbe keliais spustelėjimais telefone padidinti būsto šildymą, kad žiemą po darbų netektų grįžti į šaltus namus, o karštomis dienomis sumažinti kaitrą įjungus kondicionierių – visa tai jau nebėra kažkas nerealaus.
Statant naujus namus ir biurų pastatus vis dažniau yra įrengiamos išmanios valdymo sistemos, kurių dėka net ir nebūnant namie internetu galima valdyti pasirinktas funkcijas: pavyzdžiui, reguliuoti oro temperatūrą, įjungti signalizaciją, užtraukti užuolaidas kambariuose ar palaistyti žolę kieme. Pasak „Tieto Lietuva” eksperto J. Užos, šie sprendimai buitį padaro patogesnę – sistemos kaupia atmintyje ir analizuoja gaunamus duomenis ir pagal savo algoritmą pritaiko funkcijas pagal žmonių, gyvenančių ar dirbančių pastate, gyvenimo ritmą. Be to, tai leidžia efektyviau panaudoti energiją.
„Tokie sprendimai jau yra gana plačiai naudojami vartotojų su didesnėmis pajamomis, tačiau tik laiko klausimas, kada šie sprendimai bus naudojami masiškai”, - neabejoja J. Uža.
Nr. 2. Išmanios apyrankės: laukia visiškai naujos galimybės
Įvairūs nešiojami įrenginiai (laikrodžiai, apyrankės ir kt.) šiuo metu yra vienas sėkmingiausių ir populiariausių daiktų interneto pavyzdžių.
Kaip teigia technologijų ekspertas J. Uža, šiuo metu labiausiai paplitusios yra išmanios apyrankės, kurių pagrindinė funkcija yra stebėti savo gyvenimo būdą.
„Žmonėms patinka stebėti savo dienos aktyvumą – kiek ir kaip judame, ar ramiai miegame, kiek kalorijų suvartojame, be to, sportuojant išmaniąsias apyrankes patogu prijungti prie telefono, sekti įvykius socialiniuose tinkluose. Tačiau šių prietaisų panaudojimo galimybės dar tikrai neišnaudotos ir gali būti pritaikytos itin plačiai”, - pastebi pašnekovas.
Pavyzdžiui, jau nieko nestebina galimybė šių prietaisų pagalba sekti savo pulsą ar matuoti kūno temperatūrą, bet tai dar toli gražu ne riba: dabar yra plėtojamos technologijos, kad išmanių apyrankių dėka būtų galima pamatuoti deguonies kiekį kraujyje ar net nustatyti girtumo laipsnį.
Nr. 3. „Protingi“ buities prietaisai: vieni jau naudojami, kiti dar pakeliui
Šaldytuvo, kuris žinute praneša apie trūkstamus maisto produktus ir besibaigiantį jų galiojimo laiką, prekyboje kol kas dar teks palaukti.
Kaip ir orkaitės, kurią galite valdyti per atstumą ir vos grįžę namo mėgautis garuojančia vakariene.
Tiesa, J. Uža sako, kad šių ir kitų „protingų“ buities prietaisų prototipai jau sukurti ir toliau yra intensyviai tobulinami.
„Tuo tarpu kavos ruošimo aparatai, kuriuos galite valdyti interneto ryšiu iš bet kurios savo namų ar biuro vietos, ir kurie atsiunčia jums priminimą baigiantis vandeniui ar kavos pupelėms, jau yra pakankamai neblogai ištobulinti ir jau atranda savo vartotoją“, - apžvelgė „Tieto Lietuva” atstovas.
