Europos programavimo savaitė šiemet – penktasis toks renginys iš eilės – Europos šalyse rengiama spalio 7–22 dienomis. Į ją įsitraukia savanoriai daugiau kaip keturiose dešimtyse šalių – pedagogai, bibliotekininkai, įmonėse dirbantys programavimo specialistai, moksleiviai ir jų tėvai.
„Kvietimas mokytis programuoti ir Europos programavimo savaitė yra atsakas į labai pasikeitusį mūsų gyvenimą ir aktualiausius – visų ir kiekvieno atskirai – gyvenimo poreikius. Šiandien mes kitaip dirbame, mokomės, perkame, bendraujame, netgi kitaip susipažįstame“, – sako Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) koordinatorė Lietuvoje asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.
ES programavimo savaitė – tai visuomeninė iniciatyva, prie kurios prisijungti kviečia Nacionalinė skaitmeninė koalicija, šalia mokomosios medžiagos anglų kalba, parengusi kodavimo žaidimo be techninių įrenginių – CodyRoby aprašymą lietuviškai. NSK kviečia naudoti šį žaidimą pradedantiesiems programavimo savaitės metu. Žaidimo aprašymą PDF formatu galima atsisiųsti čia.
Renata Danielienė, būdama Lietuvos skaitmenine kuratore, yra ir Programavimo savaitės ambasadorė Lietuvoje, kurioje gali dalyvauti visi. „Sukurkite mobiliąją programėlę, žaidimą, interneto svetainę ar interaktyvią istoriją, o gal pasikrapštykite prie aparatinės įrangos ar sumeistraukite judantį robotą? Suorganizuokite programavimo renginių tėvams, seneliams, draugams, vaikams ar kolegoms ir padėkite jiems suprasti mūsų skaitmeninį pasaulį ir į jį įsitraukti“, ragina R.Danielienė
Pasak R.Danielienės, yra keletas atsakymų, kodėl žmonėms būtų pravartu pasimokyti programuoti, o vėliau pritaikyti šiuos gebėjimus praktiškai.
Kodėl verta išmokti programuoti?
Tai padės suprasti ir išnaudoti gyvenimo pokyčius. Skaitmeninės technologijos tapo mūsų kasdienybės dalimi. Iš ryto tikriname elektroninį paštą, susisiekiame su kolegomis ir šeimos nariais per pokalbių programėles, internetu aplankome savo banką ir įsigyjame buičiai būtinų daiktų. Internetu sužinome profesines naujoves, įvertiname savo profesinę rinką ir netgi galime ją paveikti, pakeisti. Išmokę programuoti geriau suprasime visas šias aplinkybes bei galėsime panaudoti jas, kurdami sėkmingesnį gyvenimą.
Tai padės mums tapti kūrybingesniems. Mokydamiesi programuoti geriau suprantame, kaip kas veikia. Tai padeda mums rasti naujų idėjų tiek darbui, tiek laisvalaikiui. Į tai yra atkreipęs dėmesį ir Europos programavimo savaitės ambasadorių koordinatorius Alessandro Bogliolo, tvirtinęs, kad programuojant intuicija padeda rasti sprendimus, idėjos virsta inovacijomis, o skaitmeninis mąstymas išlaisvina kūrybiškumo potencialą. Todėl programavimas, pasak A. Bogliolo tai yra asmeninio tobulėjimo reikalas.
Tai gali padėti susirasti įdomų darbą. Informacijų bei ryšių technologijų (IRT) specialistai yra pagrindinis šiuolaikiškos visų Europos ekonomikos sektorių darbo jėgos ramstis – jų paklausa didėja 3 proc. per metus. Deja, kompiuterijos mokslus baigiančių studentų nepakanka. Todėl Europoje nuolat lieka daug laisvų IRT specialistams skirtų darbo vietų – nepaisant aukšto nedarbo lygio. Pasimokę programavimo galėtumėte lengviau surasti darbą ir siekti karjeros itin perspektyvioje srityje.
Moterys visada buvo puikios programuotojos. Ar žinote, kodėl viena šiuolaikinių programavimo kalbų yra pavadinta moterišku vardu „Ada“? Ogi todėl, kad grafienė Ada Lovelace (1815–1852 m.) yra pirmoji programuotoja pasaulyje. Ji – ne tik pirmoji programuotoja moteris, o pirmoji programuotoja apskritai. Taip jau nutiko, kad mergaitės lavinimas turėjo matematinę kryptį. Ji parašė išsamų Kembridžo universiteto profesoriaus Charleso Babbidge‘o darbo komentarą, tapusį programavimo mokslo pagrindu.
Programuoti galima netgi sulaukus 80-ies. Žiniasklaidoje vis dažniau rašoma apie moksleivius, kuriančius internetines parduotuves, skaitmenines programėles ar net laiminčius IRT verslo įmonių skelbtus projektus. Tačiau programuojantys senoliai vejasi programuojančius vaikus, įrodydami, kad amžius programavimui – ne riba. Gera žinia viso pasaulio senjorams buvo 82 metų japonės Masako Wakamiya, kuriančios „iPhone“ programėles, pavyzdys. Pasak šios nebijančios pokyčių senolės, šiais laikais, nustojus mokytis, teks patirti pasekmių kasdieniam gyvenime.
