Radinys aptiktas 3 metrų ilgio kalkakmenio fragmente Šiaurės Vakarų Kinijoje.
Aptikti pterozaurų kiaušinių pavyksta itin retai. O rasti tokius, kuriuose dar išlikę ir embrionai, – išvis retenybė: kol kas tokių buvo rasta vos aštuoni: 3 Argentinoje ir 5 Kinijoje. Tad viso pasaulio paleontologai, savaime suprantama, iš džiaugsmo trina rankomis.
Pterozaurai Žemėje atsirado prieš 255 milijonus metų ir išnyko kartu su visais dinozaurais prie 65 milijonus metų.
Rasti kiaušiniai priklauso rūšiai Hamipterus tianshanensis – ir iš radinio mokslininkai jau nustatė, kad pirmieji skrajūnai negalėjo skraidyti vos išsiritę iš kiaušinių – panašiai kaip ir šiuolaikinių paukščių atveju, jaunikliams pradžioje buvo būtina tėvų priežiūra ir pagalba.
„Kadangi šios fosilijos itin trapios, tikrai nuostabu, kad tiek daug jų radome toje pačioje vietoje. Šis atradimas leis mums pirmąkart gerai išanalizuoti šių gyvūnų elgesį“, – teigia Riodežaneiro nacionalinio muziejaus paleontologas Alexanderis Kellneris.
Skaičiuojama, kad kiaušiniams yra 120 milijonų metų – ir juos sudėjo skrajojantys dinozaurai, kurių (suaugusių) ūgis buvo 1,2, o sparnų plotis – 3,35 metro.
Paleontologai atkasė ir dalį suaugusio pterozauro kaukolės bei sparnų kaulus, o taip pat visiškai sveiką apatinį žandikaulį – teigiama, kad visi šie radiniai gerokai užpildys žiniių spragas apie šių dinozaurų gyvenimo ciklą.
Mokslininkai jau nustatė, kad jauni pterozauriukai turėjo funkcionalias užpakalines kojas, kuriomis sugebėdavo naudotis jau netrukus po išsiritimo, bet silpną krūtinės ląstą. „Jie galėdavo vaikščioti, bet ne skraidyti – ir tai yra vienas didžiausių atradimų“, – teigia A.Kellneris.
Spėjama, kad radimvietėje iš viso gali būti apie 300 suakmenėjusių pterozaurų kiaušinių – likę turėtų būti po dabar atrastaisiais.
Tyrimą vykdo 17 mokslininkų iš Kinijos ir Brazilijos.
