Viso eksperimento tikslas neturėjo jokių didingų tikslų, o tik išbandyti koncepciją – ar toks dalykas išvis įmanomas. Gavę teigiamą atsakymą, kompanija „Andrews and Arnold“ visiškai nemano, kad tai būtų įmanoma reikšmingai pritaikyti praktikoje.
„Tiesą sakant, mūsų technikas pasiūlė tokį eksperimentą vien dėl smagumo – mes turime įrangą, leidžiančią atlikti tokį eksperimentą, tai pagalvojome – kodėl gi ne?“, – pasakoja interneto ryšio teikimo kompanijos direktorius Adrianas Kennardas. – „Bet mes nematome šitame dalyke jokio komercinio panaudojimo“.
Bet, pasak IT verslininko, tai demonstruoja, kokia adaptyvi yra ADSL technologija. Vyras mano, kad tai gali tapti svarbiu dalyku prastose ryšio linijose, kur net ir ryšio linijos nutrūkimo atveju galima suteikti bent jau kažkokį ryšį – vietoje išvis jokio.
ADSL (angl. asymmetric digital subscriber line, liet. asimetrinė skaitmeninė abonento linija) technologija Lietuvoje buvo populiari pirmaisiais naujojo tūkstantmečio metais, bet ją greitai pakeitė šviesolaidis. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje ja naudojasi dar beveik pusė interneto vartotojų. Jos veikimo principas – tame pačiame variniame kabelyje ji sukuria du kanalus, po vieną balsui ir duomenimis perduoti.
2 metrų ilgio virvė, naudota britų eksperimente, buvo gerai sudrėkinta sūriame vandenyje – druskos buvo pridėta dėl to, kad ji yra labai geras elektros laidininkas.
Profesorius Jimas Al-Khailili iš Surrey universiteto aiškina, kaip iš tiesų viskas suveikė: „Nors šlapia virvė ir nėra toks geras laidininkas, kaip varinis laidas, bet tai nėra taip svarbu. Svarbiausia čia tai, kad plačiajuosčio interneto signalas yra labai aukšto dažnio, todėl jam ne tiek ir svarbu, kokia medžiaga sklisti.
Parengta pagal BBC.
