Teisininkas iš Los Andželo Justinas Sobaje įsitikinęs, kad Helgeris Lipmaa yra bitkoino kūrėjas ir teigia atlikęs tai įrodančias analizes bei tyrimus.
Tai reikštų, kad H.Lipmaa yra Satoshi Nakamoto – asmens ar asmenų grupės, sukūrusios pirminį standartą, iš kurio paskui išaugo visos kitos kriptovaliutos, – tikrasis vardas.
2008 metų spalį S.Nakamoto publikavo pirmąjį darbą, kuriame aprašomas bitkoinas – ir po trijų mėnesių išleido pirmąją bitkoinų programinę įrangą. Jis (ar jie) projektą prižiūrėjo asmeniškai iki 2010 metų, kai įsijungė ir kiti.
Atsargos vertos milijardų eurų
Pirmajam bitkoinų kasėjui S.Nakamoto priklausė daug skaitmeninės valiutos – įvairiais vertinimais, jam priklauso maždaug vienas milijonas bitkoinų, kurie, neskaitant panaudotų bandymams, nebuvo išleisti (iš viso pasaulyje gali egzistuoti tik 21 milijonas bitkoinų, šiuo metu yra iškasta 16,8 mln.).
Šios atsargos, vertinant dabartine kriptovaliutos verte – netgi atsižvelgiant į neseną jos kritimą – vertos daugiau nei 12,3 mlrd. eurų.
Dienraščio „Postimees“ teigimu, J.Sobaje yra įsitikinęs, kad būtent Tartu universiteto kompiuterių mokslo instituto vyr. mokslo darbuotojas Helgeris Lipmaa ir yra Satoshi Nakamoto.
Pateikia netiesioginius įrodymus
Penktadienį „Postimees“ pranešė, kad J.Sobaje teorija apie tai, kad H.Lipmaa ir yra S.Nakamoto remiasi tuo, kad H.Lipmaa puikiai išmano laiko atspaudų technologiją. O tiksliau, jis mano, kad pirmąjį 2008 m. S.Nakamoto straipsnį parašė H.Lipmaa – ir nurodo jų abiejų skyrybos panašumus.
To straipsnio autorius turėjo būti labai pažangus laiko atspaudų technologijos ir maišos medžių (angl. hash trees) ekspertas, o apie šiuos du kompiuterių mokslo aspektus H.Lipmaa ir rašė. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gale H.Lipmaa darbas nagrinėjo būtent šią sritį, rašo JSobaje laiške „Postimees“.
Kita užuomina, kad estas ir yra S.Nakamoto, gali būti pirmame straipsnyje esančios išnašos. Iš 2008 metų S.Nakamoto straipsnio 8 nuorodų į kitus darbus, paties H.Lipmaa 1999 metų daktaro tezių išnašose minimos 3, pastebi J.Sobaje.
H.Lipmaa taip pat minėjo du straipsnius savo tinklalapyje, į kuriuos pirmajame darbe nuorodas pateikė ir S.Nakamoto, tad bendrų nuorodų skaičius tampa 5 iš 8.
„Satoshi buvo patyręs C++ programuotojas. H.Lipmaa sukūrė laiko atspaudų programą, kai dirbo „Cybernetica“, – J. Sobaje cituoja „Postimees“.
Visa tai reiškia, kad H.Lipmaa yra labai talentingas, rašo J.Sobaje – o be to, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, jis užimdavo aukštas vietas matematikos olimpiadose – ir universiteto studijas baigė vos per trejus metus.
Sakoma, kad S.Nakamoto labai protingas. H.Lipmaa anksčiau yra teigęs pats, kad jo IQ – 162, pažymi J.Sobaje.
Slapyvardis sudarytas iš trijų japonų kriptografų vardų
Dar vienas įrodymas, pasak teisininko, – H.Lipmaa gimimo diena, kuri labai artima tariamai S.Nakamoto gimimo dienai: 1975 balandžio 5-ajai. H.Lipmaa gimė 1972 metų balandžio 8: atimkite tris dienas ir pridėkite tris metus – štai ir Nakamoto spėjamas gimtadienis.
Be to, J.Sobaje taip pat mano žinantis, kaip H.Lipmaa sugalvojo savo japonišką slapyvardį. H.Lipmaa interneto svetainėje minimi trys japonai mokslininkai: Satoshi Obana, Junko Nakajima ir Takeshi Okamoto. J.Sobaje manymu, H.Lipmaa iš šių trijų vardų ir sudarė Satoshi Nakamoto slapyvardį.
Be to, H.Lipmaa porą metų dirbo lektoriumi Jungtinėje Karalystėje, kas gali paaiškinti labai gerą S.Nakamoto anglų kalbą.
H.Lipmaa tinklaraščio pertraukos, kurias mokslininkas aiškino dideliu užimtumu, puikiai atitinka laiką, kai buvo užregistruotas bitcoin.com adresas. Be to, S.Nakamoto buvo pradingęs 2008 metų rugsėjį ir gruodį: tuo metu H.Lipmaa buvo konferencijose Taivane, Hongkonge, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
O kai Nakamoto internetinis aktyvumas padidėjo 2008, H.Lipmaa uždarė savo tinklaraštį.
Atmeta amerikiečio teiginius
Helgeris Lipmaa, komentuodamas „Postimees“, tokias insinuacijas atmeta. „Aš tikrai nesu Satoshi ir nesuprantu, kaip jis susiejo visus šiuos dalykus su manimi“, – stebėjosi jis – ir pridūrė, kad bitkoino kūrėjas nebuvo kriptografas.
J.Sobaje paprasčiausiai aptiko blokų grandinės (blockchain) ir laiko atspaudų (time-stamp) technologijos panašumą, ryšį, kuris anksčiau nebuvo tinkamai įvertintas – ir dabar mėgaujasi gaunamu visuomenės dėmesiu, laikraščiui teigė H.Lipmaa.
Be to, jis nurodė, kad nors J.Sobaje, panašu, gerai ištyrė dešimtąjį dešimtmetį, pražiopsojo 1998 metų H.Lipmaa straipsnį, parašytą kartu su Ahto Buldas, Jan Willemson ir Peeter Laud.
Dabar A.Buldas profesoriauja Talino technologijos universitete. Nors nenori atmesti galimybės, kad S.Nakamoto slapyvardžiu dengiasi H.Lipmaa, jis nurodo, kad laiko atspaudų technologija tuo matu buvo labai mažai išvystyta, ir dėl to daugelyje vietų neišvengiamai pasirodydavo tie patys vardai. Tas pats pasakytina ir apie blokų grandinių technologijų vystymąsi.
Nakamoto medžioklė tęsiasi
Nepaisant japoniško vardo, ieškantieji tikrosios S.Nakamoto tapatybės nemano, kad skaitmeninės valiutos kūrėjas iš tiesų yra japonas. Bitkoino kilmės teorijose minimi keli JAV ir Europos kriptografai, kompiuterių mokslo specialistai ir programuotojai.
