Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5–7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t.
Fobiška baimė peržengia sveiko proto ribas ir kamuoja žmogų net tada, kai tikro pavojaus nėra. Ji kelia daug streso, trukdo žmogui užsiimti įvairiomis veiklomis ir bendrauti su aplinkiniais. Tokiu atveju reikia baimę pripažinti, kreiptis į specialistus ir jiems padedant mėginti šį nemalonų pojūtį įveikti, po truputį pažvelgiant jam į akis. Pravartu išsiaiškinti ir baimės priežastis. Kai kurias fobijas nulemia genetika, tačiau pėdsaką mumyse gali palikti ir vaikystėje patirtos traumuojančios patirtys.
Kartais šokiruojančio įvykio net nebūtina išgyventi patiems. Pavyzdžiui, skrydžių fobija gali atsirasti lėktuvo katastrofą pamačius per televizorių. Fobijoms peno suteikia ir laki vaizduotė bei polinkis tikėtis blogiausio.
