Moksliškai kategorizuoti mumijas iš tikrųjų yra sudėtinga. Štai mumija, kuri yra saugoma Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje, yra vyras, kuriam buvo atlikta vazektomija, o galvota, kad tai buvo Senovės Egipto dainininkė.
Mirtys taip pat ne visada yra tokios įspūdingos kaip buvo galvota. Pavyzdžiui, ilgą laiką buvo galvota, kad Tutanchamonas buvo nužudytas, tačiau intensyvūs ir ilgą laiką trukę tyrimai parodė, kad iš tikrųjų taip nebuvo.
Ne visos mumijos tokios pat
Mumija – tai kūnas, kuris per tam tikrą laiko tarpą nesuiro. Mokslininkai mumifikaciją skirsto į specialiai atliktą ir natūralią. Abi mumifikacijos formos sutrikdo bakterijos, kuri ardo kūno minkštuosius audinius, veiklą.
Specialiai atliekamos mumifikacijos metu, žmogaus vidaus organai yra išimami. Senovės Egipte tuščia kūno ertmė buvo užpildoma įvairiomis žolelėmis. Pagrindinė medžiaga, naudojama balzamavimui, buvo natrio karbonatas, nes jis gerai ištraukia vandenį iš kūno. Kuomet kūnas būdavo ištepamas įvairiais aliejais, jį suvyniodavo į lininės medžiagos juosteles, kai kuriuose regionuose buvo naudojama ir ožio oda. Šiais laikais balzamavimui yra naudojamas formaldehidas ir mentolio alkoholis.
Pasyvi mumifikacija yra natūralus procesas. Bakterija, kuri surado minkštuosius audinius, negali veikti kuomet ilgą laiko tarpą laikosi labai karštas arba labai šaltas oras, dėlto mumifikacijos procesas nevyksta. Geriausias mumifikacijos proceso, vykusio šalto oro sąlygomis, pavyzdys yra Oetzi mumija, kuri buvo rasta 1991m. Austrijos Alpėse, netoli sienos su Italija.
