Video medžiaga, parinkta galimos atakos nagrinėjimui nėra tik kažkieno fantazija. Tai realus bandymas, atliktas 2003 metais Jutos valstijoje. Improvizuotas oro uostas atitiko tai, ką amerikiečiai rado Irake. Tikimybė, kad Sirijos oro pajėgų bazės artimos tam – labai didelė.
Kodėl gali būti atakuojami būtent šie objektai? Pirmiausia, JAV šiuo metu netelkia arti Sirijos sienų galingų antžeminių pajėgų, kas galėtų įspėti apie galimą visavertę invaziją, kai svetimos pajėgos įžengia į vyriausybės pajėgų kontroliuojamas teritorijas. Antra, visais ankstesniais „raudonų linijų“ peržengimo atvejais buvo atakuoti taikiniai, iš kurių galimai buvo panaudotos tarptautinės bendruomenės draudžiamos medžiagos. Šiuo atveju pranešimai tokie patys: užtaisus, jei jie buvo, numetė aviacija.
Sirus galima vėl atakuoti raketomis „Tomahawk“, paleidžiamomis iš laivų, esančių Viduržemio jūroje. Tai – patikrintas ginklas, kurio griaunamąją jėgą sirai jau matė. Žinant prezidento Donaldo Trumpo norą pasirodyti, yra šansas išvysti rečiau naudojamą jėgą. Juolab, tvyrant didelei įtampai tarp šalių, Sirijos skydas Rusija šįkart gali pamėginti numušti minėtąsias raketas. Jos nėra itin greitos, būtų paleistos iš toli, ir dar tiesiai po rusų radarų ir žvalgybinių lėktuvų nosimis. Tuo tarpu ar rusai pajėgūs ne tik žodžiais aptikti atskriejantį sunkiai aptinkamą bombonešį „B-2“?
Bent kelios rusų numuštos raketos būtų jų Pyro pergalė. Dar vienas sėkmingas sirų pajėgų sunaikinimas būtų politinė žinutė iš JAV, kad jie vis dar dalyvauja žaidime, net jei per neseną Baltijos šalių prezidentų vizitą Baltuosiuose rūmuose jų šeimininkas kalbėjo apie greitą pasitraukimą iš šio regiono.
Bet pereikime prie vaizdo medžiagos. Joje parodoma improvizuota vieno „B-2“ ataka prieš kariškių pilną oro uostą. Mintis paprasta — visiškai nepastebėtiems įskristi į gausiai priešlėktuvinių sistemų saugomą oro erdvę galima tik su slaptais lėktuvais. Bombonešio palyda praktiškai negalima. Jis turi greitai išmesti bombas ir pasišalinti iki tol, kol visi supras, kas įvyko. Tam šis orlaivis buvo pakrautas net 80 vnt. „Jdam“ tipo atnaujinta amunicija.
„Jdam“ yra unikalus vienas naujausio tipo ginkluotės pavyzdžių. Visai nesenai sukurti valdymo paketai leidžia atlikti greitą modernizaciją seno tipo ginkluotei. Tai, kas visai nesenai buvo eilinės bombos, krentančios ten, kur jas veda gravitacija, truputį perdarius ir pridedant „Jdam“ paketus, pastarosios tampa „išmaniosiomis bombomis“. Amunicija valdoma GPS signalais ir atakuoja taikinius tiksliau.
Bandymų medžiagoje matome būtent tai. Jei prieš 30 metų visos paleistos bombos oro uostą būtu naikinusios kiliminiu būdu, dabar išmani amunicija leido kiekvienam numanomos svarbos taikiniui pateikti reikiamą kiekį kovinės ugnies.
Visi objektai gavo savo dalį vos po vienui vieno bombonešio reido. Kaip matome, žala nėra triuškinanti, bet panaudotos mažiausios 225 kg bombos. Jose sprogstamosios medžiagos kiekis – tik apie 90 kg, todėl sprogimo banga sąlyginai silpna.
Galingesnės bombos padarytų daugiau žalos, bet ir galimas gabenti kiekis sumažėtų. Kaip ir taikinių kiekis. Pasirinkus kiekybę vietoje galingumo, tai leistų išvesti bazę išvesti bazę iš rikiuotės ilgesniam laikui. Didelės atviros erdvės skiriančios svarbius objektus vienus nuo kitų yra natūrali planinė apsauga tiek nuo priešo atakų, tiek nuo kasdienių galimų incidentų. Kelios galingos bombos pakenktų kur kas mažiau nei daug, bet kliuvusių visur. Net jei savo pataikymu visiškai sunaikintų svarbią techniką.
