Pripažinkite – juk visada norėjote sužinoti, kaip tie mažyčiai vilkikai patempia milžiniškus laivus?

Galbūt filmuose, o gal ir pačiame uoste tai tikrai esate matę. Nedidelis laivelis priplaukia prie milžiniško krovininio konteinerinio laivo ir pradeda jį tempti. Iš pradžių viskas einasi lėtai, tačiau su kiekvienu metru laivas juda vis greičiau. Vilkikas jį traukia, atrodo, be jokio vargo, nors dičkis – keliasdešimt kartų didesnis ir sunkesnis. Kaip tai įmanoma?

 Vilkikas prie konteinerinio laivo atrodo niekingai, bet jį patempia be didesnio vargo.<br>Wikimedia Commons
 Vilkikas prie konteinerinio laivo atrodo niekingai, bet jį patempia be didesnio vargo.<br>Wikimedia Commons
 Vilkiko korpusas yra gana seklus.<br>Wikimedia Commons
 Vilkiko korpusas yra gana seklus.<br>Wikimedia Commons
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-05-03 14:31, atnaujinta 2018-05-03 15:15

Visų pirma, reikėtų pasakyti, kad uostų vilkikai yra specialiai tam sukurti. Tai nėra šiaip žvejų kateriai, kadaise pažeminti pareigose. Vilkikai turi ne tik stiprius propelerius ir laivų prikabinimo įrangą, bet ir bokštelius, iš kurių lengva apžvelgti aplinką – ir senų padangų bamperius, leidžiančius laivus ir pastumti.

Vilkikai reikalingi todėl, kad didiesiems laivams sunku tiksliai manevruoti siauruose uostuose. Laivai iš tiesų yra gana nerangūs, todėl vilkikas dažnai yra geresnis pasirinkimas.

Tiesa, nors dažnai vilkikai dirba po vieną, kartais prie kokio didesnio laivo jie sukimba ir keliese. Tačiau net ir tuo atveju jų dydis prieš konteinerinį laivą atrodo daugiau nei juokingai. Tai kaip jie tai daro? Ar jie galingesni? O gal po vandeniu slepiasi kokia nors ypatinga konstrukcija?

Iš tiesų, dalis paslapčių tikrai slepiasi po vandeniu, tačiau pirmiausia – dėl galios. Daugelis vilkikų turi maždaug 2000 arklių galios variklius. Mažesniems pakanka 1000 AG, itin modernūs ir galingi gali turėti net 6000 AG. Tie vilkikai, kurie dirba atvirame vandenyne (kaip kokia pagalba kelyje plaukia partempti sugedusių laivų) yra galingesni ir didesni – nes jiems dar reikia atlaikyti ir jūros bangas. Tačiau, kad ir kaip skaičiuotumėte, vilkikai konteinerinių laivų galiai neprilygsta. Pavyzdžiui, krovininio laivo pirmojoje nuotraukoje galia siekia beveik 97 tūkstančius AG.

Tačiau vilkikai turi kelis triukus. Visų pirma, vilkiko korpusas nėra giliai paniręs po vandeniu, todėl jis patiria mažiau trinties. Juk bėgti vandenyje, kai vanduo siekia tik kelius, yra lengviau, nei panirus iki juosmens. Dideli sraigtai būna šiek tiek uždengti, nes šie laivai plaukia arti prieplaukų ir, dažnai – sekliuose vandenyse. Galiausiai, korpuso forma yra tokia, kad vandenį nukreiptų į sraigtus plaukiant ir pirmyn, ir atgal. Sraigtai yra labai dideli, tačiau jie sukasi lėtai, bet greitis čia ir nėra svarbus.

Maži vilkikai gali patraukti didelius konteinerinius laivus, tačiau tam sueikvoja daug energijos. Pačių didžiųjų laivų varikliai šią užduotį įvykdo kur kas efektyviau. Vis dėlto, padeda ir jūra – bangos ir taip judina laivus, todėl vilkikams telieka tuo pasinaudoti. Uoste svarbiau tiksliai prišvartuoti laivą, o ne tai padaryti kiek įmanoma greičiau.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad išjudintą laivą bus sunku ir sustabdyti – todėl vilkikai darbuojasi labai lėtai ir atsargiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.