Ilja Laursas: bitkoinų radiatoriai namams šildyti gaminami jau dabar

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ technologijų tendencijų renginį apie blokchain susirinkusius klausytojus patikino, kad abejoti nebeverta – šios technologijos pritaikymas išplis ir ji bus naudojama taip pat plačiai kaip internetas.

 Tačiau, pasak I. Laurso, prireiks maždaug 10 metų, kol blockchain technologija pasieks visuotinį pritaikomumą ir bus sukurti tokio lygio išmanieji kontraktai kaip Facebook, nors jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti.<br> Vilnius Coding School nuotr.
 Tačiau, pasak I. Laurso, prireiks maždaug 10 metų, kol blockchain technologija pasieks visuotinį pritaikomumą ir bus sukurti tokio lygio išmanieji kontraktai kaip Facebook, nors jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti.<br> Vilnius Coding School nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-05-25 14:47

Tačiau, pasak I. Laurso, prireiks maždaug 10 metų, kol blockchain technologija pasieks visuotinį pritaikomumą ir bus sukurti tokio lygio išmanieji kontraktai kaip Facebook, nors jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti.

Blockchain genialumas yra ne tik pati technologija, bet ir tai, kad ši sistema pasauliui pasiūlė visiškai naują finansinį modelį. Kai infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo kaštai atskiriami nuo valstybės ar įmonės, o pati sistema decentralizuota, ji tampa efektyvi, saugi ir palyginti nebrangi“, – susirinkusiems klausytojams sakė I. Laursas.

I. Laurso teigimu, pirmiausia, kalbant apie blockchain technologijos galimybes, reikia atsiminti pagrindines jos ypatybes, kartu užtikrinančias ir saugumą. Tai decentralizuota sistema, taigi informacija joje paskirstoma per visą į tinklą sujungtą didžiulį kompiuterių skaičių. Kad tokioje decentralizuotoje sistemoje saugoti informaciją būtų saugu, ji užkoduojama. „Kodavimo algoritmai sukurti taip, kad būtų nenulaužiami. Be to, informacija išskaidyta per šimtus tūkstančių kompiuterių, tad vargiai tikėtina, kad jie visi būtų sunaikinti ar paveikti vienu metu. Norėčiau pateikti palyginimą su žmogaus DNR – kiekvienas kompiuteris saugo informaciją, kaip kiekviena ląstelė saugo visą DNR informaciją. Toks vientisumas yra trečioji blockchain ypatybė“, – pavyzdžiais renginyje apie blockchain veikimo principą dalinosi verslininkas.

Labiausiai blockchain galimybės šiuo metu atsiveria kalbant apie duomenų saugumą. Pasak I. Laurso, kone pusė startuolių dirba su duomenimis, tad galimybė turėti nepriklausomą duomenų bazę yra labai patraukli: „Debesijos sprendimai palankūs duomenims saugoti, tačiau atsiranda būtinybė mokėti už jų saugojimą, o jeigu institucija, kuri tuo verčiasi, bus uždaryta, visa informacija dings. Blockchain atveju išvengiama brangių išlaidų, be to, informacija yra saugiai užkoduota“, – apie vieną plačiausių pritaikymo galimybių kalbėjo pranešėjas.

Verslininkas priminė, kad svarbu pripažinti, jog pažeidžiamiausia bet kokios sistemos grandis yra žmogus. Blockchain leidžia išvengti žmogaus ir jo klaidos ar poveikio jam, nes informacija, kad ir kokia ji būtų – asmeniniai duomenys, registras ar finansinės transakcijos, yra paskirstoma, nebelieka vienos prižiūrinčios institucijos. Blockchain sistema veikia savarankiškai ir yra saugi nuo bet kokio poveikio.

„Kai kalbame apie šią technologiją, reikėtų turėti galvoje, kad informacija pati savaime yra pasyvi, bet blockchain pagrindu sukurti vadinamieji išmanieji kontraktai – tai yra aktyvios aplikacijos, kurios, sujungtos su tam tikrais davikliais, tarkime, vaizdo kamera ar oro temperatūros matavimais, analizuoja gautą informaciją ir imasi aktyvių veiksmų. Pavyzdžiui, aplikacija analizuoja orų tinklalapių duomenis ir temperatūrai krintant automatiškai perveda tam tikrą sumą šilumos tinklui, o šis automatiškai įjungia šildymą. Naudojant išmaniuosius kontraktus galima suprogramuoti bet ką“, – sakė pranešėjas ir pakartojo populiarų automatinių baudų, jeigu viršijamas greitis, pavyzdį, kai vaizdo kamerai užfiksavus pažeidimą, bauda būtų nuskaičiuojama automatiškai.

Būtent išmanieji kontraktai, anot I. Laurso, suteikia itin plačias blockchain panaudojimo galimybes. Tačiau pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduriama – programinė įranga. Per sekundę blockchain gali užregistruoti 7 transakcijas, bet palyginkime su „Visa“, kur per vieną sekundę atliekama jų apie 30 000. Išmanusis kontraktas gali palaikyti elementarią keturių-penkių eilučių aplikaciją, tuo tarpu šiuolaikinės aplikacijos eilučių skaičiuoja apie 10 tūkst.

Programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ karjeros centro vadovė Živilė Auruškevičienė teigia, kad nors renginiai, iniciatyvos ir susitikimai, kuriuose kalbama apie blockchain, sulaukia didžiulio susidomėjimo, sritis ir technologija palyginti nauja. „Daug kalbų pasigirsta apie blockchain specialistus, tačiau kol kas sunku aiškiai apibrėžti, kiek ir kokio pobūdžio programuotojų rinkai reikia. Mes aktyviai stebime, kaip keičiasi reali specialistų paklausa, kad jai pasiekus reikiamą tašką pradėtume rengti specializuotus programuotojus. Šiuo metu tarsi atliekame paruošiamuosius „namų darbus“, kai analizuojame ir ruošiamės“, – sakė programavimo mokyklos atstovė.

I. Laurso nuomone, kalbant apie reikalingų blockchain specialistų situaciją rinkoje, nors šiuo metu jų yra labai mažai, tie, kurie yra – turi darbo dešimčiai metų į priekį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.