Genda ir moderniausieji: kaip viena detalė laivyno pasididžiavimą iš rikiuotės išvedė

„USS Gerald R. Ford“ yra pirmasis per beveik 40 metų naujai suprojektuotas amerikiečių lėktuvnešis, didžiausias ir moderniausias pasaulio karinis laivas. Vis dėlto jo galutinis įtraukimas į aktyvią tarnybą ir toliau stringa. Šįkart laivą sustabdė patirtas rimtas gedimas variklių skyriuje, kainuosiantis šimtus milijonų dolerių.

 „USS Gerald R. Ford“ yra pirmasis per beveik 40 metų naujai suprojektuotas amerikiečių lėktuvnešis, didžiausias ir moderniausias pasaulio karinis laivas.<br>JAV gynybos deartamento nuotr.
 „USS Gerald R. Ford“ yra pirmasis per beveik 40 metų naujai suprojektuotas amerikiečių lėktuvnešis, didžiausias ir moderniausias pasaulio karinis laivas.<br>JAV gynybos deartamento nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arnas Mulokas

2018-06-04 15:44, atnaujinta 2018-06-05 13:37

Šiais metais laivas jau buvo patyręs rimtą gedimą variklių skyriuje, dėl kurio jau teko nutraukti bandymus jūroje. Antrasis gedimas sustabdė ir taip smarkiai nuo suplanuoto grafiko atsiliekančius bandymus.

Kai gegužės 19 d. iš Norfolko karinės bazės pajudėjo ką tik pataisytas lėktuvnešis, įgulos planuose mintys tesisuko apie kibimą į dar nepadarytus darbus – tačiau 100 tūkst. tonų sveriantis jūrų milžinas ėmė rodyti kaprizus. Visi keturi galingi varantieji sraigtai pradėjo elgtis ne taip, kaip turėtų, Teko apsigręžus skubiai sugrįžti į bazę, iš kurios ką tik išplaukė.

Po atliktos detalios apžiūros paaiškėjo, kad gedimas iš tiesų rimtas. Sulūžęs vienas iš lėktuvnešio varančiosios sistemos guolių suveikė lyg domino kaladėlė, sukėlusi griūtį. Vienoje vietoje prasidėjęs sutrikimas pažeidė ir kitas guolių sistemas, tad galiausiai teks remontuoti ne tik centrinį skyrių, bet ir visus keturis sraigtus, esančius toli nuo jo.

Pagal laivyno leidinio „Navy Times“ pateiktus duomenis, pirminis mechaninis gedimas įvyko prie vienu iš reaktorių. Reaktoriuje vykstanti branduolinė reakcija aušinama vandeniu, kuris veikiamas karščio pavirsta garais. Būtent garų įdarbinimas leidžia sukurti sukimą, kuris panaudojamas visos sistemos varymui. Tačiau įvykęs guolio gedimas neleido garams tinkamai sukti 30 tonų svorio sraigtų, taip pažeisdamas ir kitas judėjimo grandinės dalis.

Atlikus detalesnį tyrimą, paaiškėjo, kad mechaninis gedimas įvyko ne dėl netinkamos priežiūros, o dėl detalės gamybos klaidos. Brokuota detalė ilgą laiką darė savo juodą darbą iki tol, kol išvedė visą varančiąją sistemą iš tinkamo ritmo.

Pareiškus pretenzijas laivo statytojui firmai „Huntington Ingals Industries“, pastaroji laivyną nukreipė į kitą firmą, iš kurios pastaroji pirko paslaugas. „General Electric Co“ yra viena žymiausių šios srities firmų, besispecializuojanti darbuose su branduoliniais reaktoriais. Ji atsakinga ir už ankstesnių laivyno laivų varančiąsias sistemas. Būtent ši įmonė suprojektavo, pagamino, įrengė lėktuvnešio širdį ir įstatė tą nelaimingąjį guolį.

Tačiau net ir pripažindami, kad tai gali būti jų detalės brokas, „General Electric“ atsisakė atlikti garantinį taisymą. Argumentuodami, kad jie tikrai pagamino minėtuosius guolius, bet dabar jie nebegamina minėtam laivui. Daugiau viešai komentuoti atsisakė, nes dalyvauja vykstančiame gedimo tyrime.

JAV laivyno vadovybė ėmėsi teisinių veiksmų, bet skubėdami užbaigti projektą, nusprendė patys sumokėti visą taisymo kainą, nelaukdami kol baigsis ilgai užsitęsiantis ginčas kas už ką yra atsakingas.

Superliftai

Kol laivas stovės dokuose, buvo nuspręsta pabandyti sutaisyti bent dalį iš 11-os įrengtų, tačiau neveikiančių ginkluotės kėlimo liftų. Šie naujoviški, išskirtinai šiam laivui sukurti liftai yra skirti iškelti amuniciją į viršutinį denį, ir tai yra pirmieji naujos kartos liftai, neturintys integruotos kėlimo lynų sistemos ar judančių variklio dalių – viską atlieką magnetinė jėga.

Teoriškai patikimesni, užtikrinantys 150 % greitesnį kėlimą ir turintys net 240% daugiau talpos, lyginant su pirmtakais. Tik jie niekad neveikė. Tiksliau, du iš jų buvo naudojami veikimo sutrikimų nustatymo bandymams, bet ne tiesioginiam naudojimui pagal paskirtį.

Taip prie 12,9 milijardų dolerių sąskaitos už pirmąjį „Ford“ klasės lėktuvnešio pastatymą prisidėjo dar 120 milijonų dolerių, kurie bus išleisti jau minėtiems taisymo darbams. Sąskaita ir toliau didės, nes sisteminiai elektromagnetinės katapultos atnaujinimo darbai numatyti ateinantiems metams.

Dabar kuriamais atnaujinimais tikimasi išspręsti egzistuojančią problemą, kurią sukelia per didelė naujosios katapultos generuojama jėga paleidimo metu. Ji kur kas labiau, nei dera, žeidžia naikintuvų korpusus, taip trumpindama orlaivių tarnavimo laiką.

2013 metais nuleistas į vandenį, 2017 metais priimtas į tarnybą, laivas vis dar nėra parengtas tikroms kovinėms misijoms. Vis dar neaišku, kiek laiko prireiks išspręsti visoms kylančioms bėdoms – tačiau vertinga patirtis kaupiama, kuri pravers statant antrąjį šios klasės laivą. Bet kiekvienas kainos padidėjimas, kiekvienas tarnybos atidėjimas didina projektui tenkančią kritikos dozę. Ir ne tik dėl kainos.

Vienas iš aktyvių projekto kritikų yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jau ne kartą raginęs atsisakyti naujoviškų, įmantrių bei vis dar neveikiančių sistemų naudojimo. Montuoti tai kas veikia, greičiau didinti esamų lėktuvnešių skaičių nuo 10-ies iki 11-os ar daugiau – tokiais pareiškimais prezidentas didina spaudimą visiems dirbantiems prie ateities flagmanų projektų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.