Nacių sunaikintos žydų sinagogos fragmentai vėl regi dienos šviesą – archeologai paskutiniųjų kasinėjimų metu atkasė religinio centro bimah – pagrindinę maldų erdvę.
Tai yra trejus metus trunkančio projekto kulminacija, kurio tikslas – atkasti vietą, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Didžioji Vilniaus sinagoga“, kuri angliškai vadinama „Great Synagogue of Vilna“ – pagal senąjį Vilniaus pavadinimą.
Ir nors naciai per Antrąjį pasaulinį karą sugriovė daug sinagogų, Didžiosios Vilniaus sinagogos sunaikinimas buvo ypatinga netektis – nes būtent ši vieta žydų bendruomenei buvo dvasinius centru ištisus šimtmečius nuo XVII a. pradžios iki 1940-ųjų, teigia tarptautinės tyrimų ir kasinėjimo komandai vadovavęs Izraelio Senienų valdybos (angl. Israel Antiquities Authority) archeologas Jonas Seligmanas.
Sinagoga buvo sudeginta nacistinės Vokietijos okupacijos metu, kai didžioji dalis iš dešimčių tūkstančių Vilniuje gyvenusių žydų buvo nužudyti, „Live Science“ sakė J.Seligmanas.
Po Antrojo Pasaulinio karo, kai Lietuva tapo Sovietų sąjungos dalimi, Sinagoga buvo sulyginta su žeme ir jos vietoje buvo pirma pastatytas vaikų darželis, o paskui – pradinė mokykla. Per paskutinius kelerius metus archeologai, tikėdamiesi aptikti liekanas, tyrinėjo vietą archeologiniu radaru.
Projektas buvo sėkmingas: paskutinių tyrinėjimų metu mokslininkai aptiko Didžiosios sinagogos bimah, o taip pat ir grindų plyteles, juosusias platformą aplinkui – pasirodo, tai buvo tiesiai po mokyklos direktoriaus kabinetu.
Bimah buvo paaukštinta platforma pačiame kvadratinio pastato viduje, kur būdavo skaitomos Toros ištraukos. Ji buvo grįsta žaliomis ir rudomis plytomis – tais laikais, kai buvo pastatyta Didžioji Sinagoga, 1630, madingu Toskanos baroko stiliumi.
Šiaurės Jeruzalė
Žydai pradėjo keltis į Vilnių XIV a. – kai Lietuvos karalius suteikė jiems čia leidimą gyventi, sako J.Seligmanas. Vieta, kurią dabar tyrinėja archeologai, žydų buvo pradėta naudoti nuo XIV a. penktojo dešimtmečio.
Pirma visi pastatai mieste buvo mediniai, tame tarpe – ir sinagoga. Bet XVII a. į Lietuvą iš Italijos ir Vokietijos buvo pakviesti architektai – kad miestas būtų perstatytas į plytinį. Garsioji Didžioji Sinagoga irgi buvo pastatyta šiuo metu, teigia archeologas.
Pasak jo, per XIV a. Vilnius pritraukė daug jidiš kalbančių rašytojų ir mokslininkų, todėl miestas gavo Šiaurės Jeruzalės pravardę.
Didžioji Sinagoga iškilo virš Šaulhoifo gatvių ir alėjų tinklo – taip buvo pavadintas žydų rajonas Vilniuje. Sinagoga patyrė didžiulį gaisrą 1748, bet pasak „Jewish Heritage Europe“, bet iš aukų buvo atstatyta.
Įdomu tai, kad ankstyvieji krikščionių Bažnyčios vadovai netyčia padėjo išsaugoti žemutinę sinagogos dalį nuo visiško sunaikinimo XX amžiuje.
„Krikščioniškosios valdžios atstovai reikalavo, kad sinagoga nebūtų aukštesnė už miesto bažnyčias“, – pasakoja J.Seligmanas. Taigi, Didžiosios Sinagogos grindų lygis buvo įrengtas žemiau žemės lygio, kas leido architektams maksimaliai padidinti vidinį pagrindinės erdvės aukštį nepažeidžiant išorinio aukščio reikalavimų.
Šis sprendimas padėjo išsaugoti žemutinę sinagogos dalį, kai ją naciai ją degino 1941-aisiais, o sovietai užstatė šeštajame dešimtmetyje: užkasta sinagogos bimah dabar buvo aptikta trijų metrų gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.
Nacių destrukcija
Iki Antrojo pasaulinio karo pusė iš 240 000 narių žydų bendruomenės Lietuvoje gyveno Vilniuje, bet 1941-1944 naciai ir jiems prijaučiantys okupacijos metu išžudė didžiąją jų dalį. Ir nors naciai Vakarų Europoje žydų įkalinimui ir žudymui taikė koncentracijos stovyklų techniką, Vilniuje žydai buvo verčiami gyventi uždarame geto rajone.
Pasak Pasaulinio holokausto atminimo centro Yad Vashem, vokiškieji „mirties daliniai“ ir su naciais kolaboruojantys lietuviai dažnai įsiverždavo į Vilniaus getą ir 1944 m. pabaigoje masinėse kapavietėse Panerių miške už kelių kilometrų nuo Vilniaus centro buvo sušaudyta iki 70 000 žydų.
Dešimtys tūkstančių iki tol patys mirė getuose ar nacių darbo stovyklose, įrengtose Rytų Europoje.
J.Seligmanas teigia, kad paskutinius trejus metus vykę Didžiosios Sinagogos kasinėjimai, kuriuos vykdė jungtinė Lietuvos, JAV ir Izraelio archeologų komanda, buvo finansuota Geros varios fondo, kurį remia Lietuvos vyriausybė.
Naujienų agentūra AFP praneša, kad bimah ir kiti artefaktai iš Didžiosios Sinagogos taps žydų memorialinio centro dalimi, kuris bus įrengtas vietoje pernai uždarytos mokyklos, rašo „Live Science“.
„Mokykla per dvejus metus bus sugriauta ir iki 2023 metų, kai Vilnius švęs savo 700 metų sukaktį, mes sukursime garbingą erdvę, kurioje bus eksponuojamas turtingas žydų palikimas“, – AFP sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
J.Seligmanas sako, kad kasinėjimų metu buvo aptiktos ir kitos Didžiosios Sinagogos dalys – du ritualiniai baseinai mikvah – ir tikimasi, kad bus aptikta ir dar daugiau: archeologai tikisi atrasti išorines statinio sienas ir atkasti originalias grindis.
