13.30 val. R106 auditorijoje molekulinės ir ląstelės fiziologijos profesorius skaitys paskaitą „Structural Insights into G-protein-coupled Receptor Activation“, kurioje apžvelgs receptorių, sąveikaujančių su G baltymais (angl. G-protein-coupled receptors, arba GPCRs), tyrimus, trukusius daugiau kaip 25 metus. Už tai mokslininkas su prof. Robertu J. Lefkowitzu 2012 m. pelnė Nobelio premiją chemijos srityje. Minėti mokslininkai yra pritaikę platų spektrą biocheminių ir biofizinių įrankių, kad pažintų skirtingus GPCRs struktūros ir veikimo aspektus. Žmogus turi daugiau nei 800 tokius receptorius koduojančių genų ir tai sudaro vieną didžiausių baltymų šeimų mūsų organizme.
G baltymai – tai trys tarpusavyje sąveikaujantys periferiniai membranos baltymai, esantys ląstelės vidinėje membranos dalyje. Beveik visos organizmo veiklos yra vienaip ar kitaip kontroliuojamos GPCRs: nervinio impulso perdavimas, rega, uoslė, kraujo spaudimas, ląstelių augimas, gliukozės kiekio kraujyje palaikymas ir daugelis kitų procesų. Net ir nedideli sutrikimai šių receptorių veikloje gali lemti patologinius procesus: astmą, hipertenziją, aterosklerozę ir pan.
Pasak VU GMC Proteomikos centro vedėjo dr. Mindaugo Valiaus, prof. R. J. Lefkowitzo laboratorija pirmoji radioizotopu pažymėjo beta-adrenerginį receptorių, jį išskyrė, o prof. B. K. Kobilka praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje klonavo receptorių koduojantį geną. „Tai buvo vienas pirmųjų klonuotų receptoriaus genų, svarbių ląstelės reguliacijoje. Geno seka buvo stebėtinai panaši į šviesos receptoriaus – rodopsino seką. Šis pastebėjimas leido suvokti, kad egzistuoja šeima receptorių, kurie galbūt veikia panašiai, nors reaguoja į labai skirtingus išorinius ląstelės dirgiklius (šviesą, hormonus ir kt.). Vėlesni tyrimai patvirtino šią prielaidą ir leido atrasti vieną didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme“, – sako dr. M. Valius.
Dar vienas prof. B. K. Kobilkos atradimas – adrenalinu aktyvuoto beta-adrenerginio receptoriaus ir jo taikinio – G baltymo kompleksų erdvinės struktūros atskleidimas. Kaip teigia dr. M. Valius, tai padarė proveržį tiek membranos baltymų struktūros tyrimuose, tiek ir suprantant, kaip GPCRs reguliuoja G baltymus. Be to, šios struktūros nustatymas leidžia suvokti, kaip choleros toksinas veikdamas per žmogaus žarnyno G baltymus sukelia viduriavimą ir vėmimą, taip pat atveria dideles galimybes farmacijos kompanijoms sukurti dar efektyvesnius vaistus, kurie būtų nukreipti į G baltymus, astmai, hipertenzijai, uždegimams ir daugeliui kitų ligų gydyti.
Prof. B. K. Kobilka 1977 m. Minesotos universitete įgijo biologijos ir chemijos bakalauro laipsnį. 1981 m. baigė Jeilio universiteto Medicinos mokyklą, o 1984 m. – rezidentūrą Vašingtono universiteto Medicinos mokykloje. 1984–1989 m. atliko podoktorantūros stažuotę prof. R. J. Lefkowitzo laboratorijoje. Nuo 1990 m. dirba Stanfordo universitete.
Molekulinės ir ląstelės fiziologijos profesorius B. K. Kobilka priklauso Nacionalinei mokslų ir Nacionalinei medicinos akademijoms, taip pat Amerikos menų ir mokslų akademijai.
1500 dalyvių
Trečiadienį Vilniuje prasideda „Verslios Lietuvos“ kas dvejus metus organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“.
„Tai vienintelis tarptautinis forumas Baltijos šalyse, suteikiantis galimybę biotechnologijų, medicinos prietaisų, farmacijos ekspertams susitikti, keistis idėjomis, užmegzti naujas pažintis ir partnerystes“, – skelbia renginio organizatoriai.
Šiemet renginyje tikimasi sulaukti apie 1,5 tūkst. dalyvių ir delegacijų iš Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų gyvybės mokslų srityje lyderiaujančių šalių.
Spaudos konferencijoje bus pristatytos Lietuvos gyvybės mokslų strateginės gairės. Joje dalyvaus ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė, didžiausios Lietuvos farmacijos bendrovės „Teva Baltics/Sicor Biotech“ generalinis direktorius Janis Meikšanas, Virginijaus Šikšnio gyvybės mokslų startuolio „CasZyme“ vadovė Monika Kavaliauskė.
Forumas „Life Sciences Baltics“ vyks rugsėjo 26-27 dienomis parodų ir konferencijų centre „Litexpo“.
